Kad būtų galima palyginti turtinę gyventojų padėtį skirtingose šalyse, skaičiuojama disponuojamo turto vertė, tenkanti vienam suaugusiam asmeniui. Skaičiavimai rodo, kad šiuo klausimu ES fiksuojamas didelis atotrūkis tarp turtingesnių ir skurdesnių valstybių.
Taigi, kurios šalys pagal gyventojų sukauptą turtą yra turtingiausios, o kurios – skurdžiausios Europoje?
Lietuviai tarp skurdžiausių ES gyventojų?
Grynasis turtas yra bendra namų ūkio nuosavybės vertė atėmus jo skolas. Jis apskaičiuojamas sudėjus gyventojų finansinio ir nekilnojamojo turto vertę, iš kurios atimama negrąžintų paskolų vertė.
Remiantis Šveicarijos banko UBS ataskaita „Pasaulinio turto ataskaita 2025“ (angl. Global Wealth Report) ir papildomais duomenimis, pateiktais „Euronews“, 2024 m. vidutinė turto vertė, tenkanti vienam suaugusiam gyventojui, svyravo nuo 44 568 eurų Rumunijoje iki 529 591 eurų Liuksemburge.
Liuksemburgas yra vienintelė ES šalis, kurioje vienas suaugęs žmogus turėjo vidutiniškai daugiau kaip 500 tūkst. eurų vertės turto.
Tuo metu Danija užima antrą vietą su 444 898 eurais. Vidutinis turtas 300 tūkst. eurų ribą taip pat viršija Nyderlanduose (342 477 eurai), Belgijoje (322 805 eurai) ir Švedijoje (308 935 eurai).
Daugiau nei trečdalis valstybių fiksuoja mažiau nei 100 tūkst. eurų siekiantį vidutinį vieno suaugusio gyventojo turtą.
Pavyzdžiui, Latvijoje vieno suaugusio gyventojo turto vidutinė vertė siekia 91 783 eurus, Estijoje 72 276 eurus, o Lietuvoje 63 189 eurus.
Mažiau nei 60 tūkst. eurų vertės turtas vienam gyventojui fiksuojamas Slovakijoje (58 573 eurai), Lenkijoje (56 159 eurai), Vengrijoje (55 276 eurai), Bulgarija (47 798 eurai) ir Rumunijoje (44 568 eurai).
Duomenys rodo aiškius turto skirtumus visoje ES. Vakarų ir Šiaurės Europos gyventojų valdomo turto vidutinė vertė yra daug didesnė, o Rytų Europoje – daug mažesnė.
Atotrūkis tarp turtingiausių ir skurdžiausių šalių ES viduje yra daugiau nei 10 kartų.
Skirtumus lemia istoriniai ir ekonominiai veiksniai
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad šioje rikiuotėje pagal grynojo turto vertę ne tik Lietuva, bet ir daugelis kitų Centrinės ir Rytų Europos šalių rikiuojasi apačioje.
Anot jos, tai ilgalaikių struktūrinių, istorinių ir ekonominių skirtumų pasekmė.
„Sovietmečiu, planinės ekonomikos sąlygomis, kapitalo rinkų ir platesnio privataus turto kaupimo galimybių praktiškai nebuvo. Dėl to turto kaupimo tradicijos ir finansinių instrumentų plėtra pradėta gerokai vėliau nei Vakarų Europoje – tai turi ilgalaikį poveikį šiandieniniams skaičiams.
Atkūrus Nepriklausomybę, šiose palyginti jaunose rinkos ekonomikose vis dar vyksta konvergencijos procesai. Laikotarpis turtui sukaupti palyginti labai trumpas, o ir turto vertės dar išlieka vidutiniškai žemesnės nei Vakaruose“, – paaiškino ekonomistė.
Pasak jos, situacija sparčiai gerėja, tačiau pajamų skirtumai palyginti su Vakarų Europa vis dar reikšmingi, tad ir gyventojai turi santykinai mažiau lėšų investuoti ar kaupti finansinį turtą.
„Vakarų ir Šiaurės Europos šalys dažnai turi išsivysčiusias finansų rinkas, daugiau kapitalo rinkų galimybių ir išvystytas stabilias pensijų kaupimo sistemas, kurios padeda žmonėms sukaupti daugiau turto bėgant laikui. Priešingai, daugelyje Rytų ir Centrinės Europos šalių šie mechanizmai vystėsi lėčiau arba yra mažiau išplėtoti“, – nurodė I. Genytė-Pikčienė.
Specialistė ramino, kad skirtumai tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos nėra itin dideli, nes Baltijos šalys dalinosi labai panašia vystymosi istorija.
Visgi įtakos tam, kad kitos Baltijos šalys lenkia Lietuvą, anot ekonomistės, galėjo turėti ryškesni būsto rinkos šuoliai.
Nekilnojamasis turtas – viena pagrindinių investicinių sričių
Tiesa, anot jos, palyginti su Vakarų šalimis, Lietuva pasižymi vis dar itin mažu įsiskolinimu. Didelė dalis nekilnojamojo turto turinčių gyventojų būsto paskolų išvis neturi, mat namus įgijo per privatizaciją.
„Lietuvos namų ūkių įsiskolinimo rodiklis vis dar vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Be to, Lietuva – viena pirmaujančių ES šalių pagal gyventojų, gyvenančiųjų nuosavame būste, rodiklį.
„Eurostat“ duomenimis, 2024 m. Lietuvoje net 88,6 proc. visų vyresnių nei 18 metų gyventojų buvo būsto savininkai. Pagal šį rodiklį mus lenkia tik Rumunija, kur savininkų dalis populiacijoje siekė net 94,4 proc., Slovakija (94,1 proc.), Kroatija (92,3 proc.) ir Vengrija (92,2 proc.)“ – komentavo I. Genytė-Pikčienė.
Anot „Artea“ banko vyriausios ekonomistės, Lietuva išsiskiria tuo, kad daug gyventojų turi nuosavo nekilnojamojo turto.
„Nekilnojamasis turtas – viena svarbiausių lietuviams investicinių krypčių. Iki šiol jo vidutinės vertės augo itin sparčiai ir nešė grąžą, tačiau tokia investicinė elgsena neatliepia vieno iš svarbiausių investavimo principų – poreikio diversifikuoti investicijas, kad portfelis būtų atsparesnis turto klasių, regioniniu ar sektoriniu aspektu“, – pabrėžė ji.
Tačiau, pasak pašnekovės, nors lietuvių turto vertės vidurkiai sparčiai augo, vis dėlto, sukauptas turtas yra mažiau diversifikuotas nei Vakarų Europoje.
Vakarų Europoje ir Šiaurės šalyse, priešingai nei Lietuvoje, turtas yra gerokai labiau diversifikuotas, didelę turto dalį sudaro finansinis turtas, o nekilnojamojo turto įperkamumo rodikliai gerokai prastesni, didesnės sukauptos gyventojų skolos.
„Gerokai mažesnė yra finansinio turto (akcijų, obligacijų, investicinių fondų, pensijų fonduose sukauptų pensinių teisių ir t.t.) dalis, reikšmingą dalį sudaro tiesiog grynaisiais arba indėliuose laikomos lėšos.
Įtakos turi ir sisteminės kapitalo rinkų brandos bei finansinio raštingumo lygių skirtumai, bei nusvilimai ir skaudžios investavimo patirtys pirmojo Nepriklausomybės dešimtmečio ir 2009 m. krizės metu. Vis dėlto, tai rodo, kad neišnaudojame finansų rinkų siūlomų galimybių įdarbinti pinigus ir tokiu būdu auginti turtą“, – paaiškino ji.
Ateityje lietuviai gali sparčiai auginti turtą
Tuo metu SEB vyriausias ekonomistas Tadas Povilauskas ragina atsargiai žvelgti į tokius duomenis, nes namų ūkių finansinio ir realaus turto skaičiavimai yra labai sudėtingas procesas net ir oficialioms valstybių institucijoms.
„Lietuvos atveju mes turime tik Europos Centrinio Banko (ECB) skelbiamus eksperimentinius paskirstomųjų turto sąskaitų duomenis, kurie sujungia informaciją iš namų ūkių finansų ir vartojimo apžvalgų ir finansinių sąskaitų.
Anot jų, grynasis namų ūkių turtas praėjusių metų viduryje buvo 229 mlrd. eurų. Jį padalinus iš gyventojų skaičiaus, vidutiniškai tai sudarė apie 79 tūkst. eurų vienam gyventojui“, – dalijosi T. Povilauskas.
Ekonomisto pateikti ECB duomenys rodo, kad Latvijoje namų ūkių grynasis turtas, tenkantis vienam gyventojui buvo mažesnis (58 tūkst. eurų), o Estijoje didesnis (100,5 tūkst. eurų). nei Lietuvoje.
Anot jo, tokie duomenys atrodo daug realistiškiau, negu UBS banko tyrimas, kuriame parodyta, kad Latvijoje grynasis namų ūkių turtas didesnis negu Lietuvoje.
Visgi jis pritarė „Artea“ banko vyriausiajai ekonomistei, kad Lietuvos gyventojų turtas yra mažesnis negu daugelio kitų ES valstybių dėl trumpesnio nepriklausomybės laikotarpio.
„Kuo yra ilgesnė šalies demokratijos ir rinkos ekonomikos istorija, tuo buvo daugiau laiko sukaupti namų ūkiams turto. Ypač dėl to mūsų šalies santykinai neilgo rinkos ekonomikos periodo mūsų namų ūkių finansinis turtas yra gana mažas ir didžioji mūsų namų ūkių turto dalis visgi yra realusis arba tiksliau nekilnojamasis turtas – namai, žemė, miškai.
O jo vertė labai susijusi su gyventojų pajamų lygiu – kadangi jos dar yra santykinai gerokai mažesnės negu Vakarų ar Šiaurės Europos šalių gyventojų, todėl ir nekilnojamojo turto kainos yra santykinai kuklesnės“, – paaiškino ekonomistas.
Jis taip pat pastebėjo, kad itin žemas gyventojų įsiskolinimas, kokį fiksuojame Lietuvoje, kartais apriboja gyventojų galimybes užsidirbti.
Pavyzdžiui, anot T. Povilausko, didesnė skola dažnai suteikia galimybes daugiau investuoti ir iš to uždirbti – ar tai būtų nuosavas verslas, ar investicijos į vertybinius popierius ar nekilnojamąjį turtą, todėl didesnį įsiskolinimą turinčių valstybių namų ūkiai dažnai turi ir daugiau turto.
Visgi ekonomistas prognozuoja, kad Lietuvos namų ūkiai su dabartinėmis pajamų augimo tendencijomis ateityje turi daug galimybių auginti savo turtą sparčiai.
„Tačiau reikia, kad būtų ne tik daugiau taupoma ir investuojama, bet reikalingas ir teisingas investicijų paskirstymas, nesukuriant burbulų NT rinkoje, kurie trumpu laiku daro teigiamą įtaką grynajam namų ūkių turtui (augant kainoms, turtas sparčiai didėja, priešingai negu paskola), tačiau taip labai didina namų ūkių priklausomybę nuo vienos turto klasės“, – aiškino jis.
