Namų ūkių pajamos vienam gyventojui parodo, kiek pinigų vidutiniškai tenka vienam asmeniui namų ūkyje ir kiek jų galima skirti vartojimui ar taupymui.
Šis rodiklis apskaičiuojamas namų ūkių disponuojamąsias pajamas (mokesčius ir pensijų įmokas) padalijus iš visų gyventojų skaičiaus.
„Realios“ pajamos reiškia, kad rodiklis pakoreguotas atsižvelgiant į kainų augimą, todėl leidžia objektyviau palyginti gyventojų perkamąją galią laikui bėgant, t. y. kiek gyventojai realiai gali įpirkti.
Taigi, kaip per pastaruosius 10 metų pasikeitė realiosios namų ūkių pajamos vienam gyventojui Europoje ir kokią įtaką tam padarė pandemijos laikotarpis?
Lietuvoje – vienas ryškiausių pajamų augimų
Nuo 2014 m. iki 2024 m. realios namų ūkio pajamos vienam ES gyventojui padidėjo 17 proc.
Tiesa, 2020 m., prasidėjus COVID-19 pandemijai, augimas daugelyje šalių buvo sustojęs, o kai kuriose netgi buvo užfiksuotas nuosmukis. Visgi vėliau pajamos ir vėl ėmė augti ir palyginti su prieš pandemiją buvusiu lygiu per 2019–2024 m. padidėjo 7 proc.
Didžiausią ūkio pajamų vienam gyventojui augimą per penkerių metų pandemijos laikotarpį užfiksavo Kroatija (26 proc.). Taip pat ryškus pajamų tenkančių vienam asmeniui augimas užfiksuotas Maltoje (24 proc.), Vengrijoje (20 proc.), Rumunijoje (19 proc.) ir Lenkijoje (16 proc.).
Tuo metu mažiausias augimas užfiksuotas trijose Šiaurės šalyse: Švedijoje (1 proc.), Suomijoje (2 proc.) ir Danijoje (3 proc.). Tiesa, anot EBPO, tokius rezultatus Šiaurės šalyse lėmė kur kas ryškiau nei kitose šalyse COVID-19 pandemijos metu išaugęs nedarbo lygis.
Visgi didžiausios ES ekonomikos pagal šį rodiklį taip pat išliko žemiau ES vidurkio. Pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Ispanijoje fiksuotas 6 proc. augimas, o Italijoje ir Vokietijoje – 4 proc. pokytis.
Tuo metu Lietuvoje per penkerius metus realios namų ūkio pajamos vienam gyventojui paaugo 11 proc. Su tokiu rezultatu Lietuva patenka į dešimtuką valstybių, fiksavusių didžiausią pajamų augimą.
Kitose Baltijos šalyse augimas buvo kur kas lėtesnis (4 proc.) ir jos yra sąrašo gale.
Lietuviai už savo algą gali sau leisti mažiau nei kiti europiečiai?
Visgi šie duomenys neatspindi faktinio namų ūkių pajamų lygio skirtingose šalyse. T. y. jais įvertinamas tik augimas, neatsižvelgiant į kainas šalyje.
Norint sužinoti, kiek realiai dėl padidėjusių pajamų pagerėjo gyventojų pragyvenimas, reikia palyginti pakoreguotas namų ūkių disponuojamosios pajamos vienam gyventojui PPS išraiška. Tai reiškia, reikia palyginti pajamų augimą atsižvelgiant į tai, kiek už tuos pinigus konkrečioje šalyje galima įsigyti.
Remiantis 2024 m. duomenimis, pagal šį rodiklį Liuksemburgas turi didžiausias namų ūkių pajamas vienam gyventojui – 41 552 PPS. Tai reiškia, kad iš visų ES šalių, būtent Liuksemburge gyventojai už savo algą gali įsigyti daugiausiai.
Taip pat puikų rodiklį fiksuoja Vokietija (37 098 PPS), Austrija (34 443 PPS) ir Nyderlandai (34 406 PPS).
Namų ūkių pajamos vienam gyventojui taip pat viršija 30 000 PPS Belgijoje ir Prancūzijoje.
Tuo metu Lietuva atsiduria už ES vidurkio ribos (24 503 PPS). O tai reiškia, lietuviai už savo algą gali įsigyti mažiau nei vidutiniškai ES gyventojai.
Prasčiausius rodiklius fiksuoja Graikija (20 639 PPS), Latvija (19 921 PPS) ir Bulgarija (7 802 PPS).
Lietuvos ekonomika buvo palankesnė pandemijos laikotarpiui
Vyriausias SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas priminė, kad Lietuvos ekonomika buvo viena iš dviejų ES valstybių (be Airijos), kurios ekonomika 2020 metais nesmuko.
Anot jo, pagrindinė to priežastis yra susijusi su tuo, kad Lietuvos ekonomikos struktūra tiesiog buvo palankesnė tam, kas vyko pandemijos metais.
„Lietuvos apdirbamosios gamybos apimtis sparčiai šoktelėjo 2020–2021 metais, nes pandemijos metu, kai žmonės daugiau laiko leido namuose, augo tų prekių, kurias mes gaminame paklausa (paprastas pavyzdys – baldai).
Ir mūsų ekonomika yra mažai priklausoma nuo turizmo, priešingai nei Pietų Europos šalys, todėl šio sektoriaus nuostoliai pandemijos metu mūsų ekonomikos labai neišmušė iš vėžių. Galiausiai ir valdžios parama gyventojams ir verslui pandemijos metu Lietuvoje buvo viena iš didesnių ES šalyse“, – paaiškino ekonomistas.
Pasak T. Povilausko, būtent tai lėmė, kad ir namų ūkių pajamos Lietuvoje tuo metu sparčiai augo, o infliacija dar buvo santykinai nedidelė iki 2021 m. vidurio.
Jis pridėjo, kad Lietuva pagal realių namų ūkių pajamų pokytį 2019–2024 metais Europoje būtų galėjusi būti dar aukščiau, jeigu nebūtų prasidėjęs karas Ukrainoje, energetikos krizė ir pasikeitusios tiekimo grandinės, kurios atnešė į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis 20 proc. pasiekusią infliaciją.
Ekonomistas pažymi, kad Lietuva pagal namų ūkių pajamas, koreguotas perkamosios galios standartu, atsilieka nuo ES vidurkio, nes Lietuvos ekonomikos struktūra dar nėra tokia, kuri leistų gyventojams gauti tokio dydžio pajamas, kaip vidutiniškai namų ūkiai gauna ES šalyse.
„Mes gaminame ir eksportuojame vis dar santykinai mažesnės pridėtinės vertės prekes, o tai lemia, kad iš eksporto uždirbame mažiau negu uždirba Vakarų ar Šiaurės Europos valstybių namų ūkiai.
Kita vertus, statistikai skaičiuoja, kad Lietuvoje kainų lygis yra mažesnis negu Estijoje ar Latvijoje, todėl pagal namų ūkių pajamas, koreguotas pagal perkamosios galios standartą, lenkiame latvius ar estus (nors estų pajamos eurais didesnės negu Lietuvoje)“ – pridėjo jis.
Artimiausiu metu pajamų augimo tempas bus panašus
T. Povilauskas prognozuoja, kad per artimiausią penkmetį realus namų ūkių pajamų augimo tempas gali būti panašus ar net ir kiek didesnis negu 2019–2024 m. laikotarpiu.
„Taip gali įvykti jau vien dėl to, jeigu darome prielaidą, kad neturėsime tokio infliacijos šuolio, kokį turėjome 2022–2023 metais.
Visgi žvelgiant į nominalų namų ūkių pajamų pokytį, augimas bus beveik neišvengiamai lėtesnis, nes išlaikyti tokį tempą, koks buvo 2019–2024 metais, kai vien vidutinis darbo užmokestis per metus augo arti 10 proc. tempu, yra beveik neįmanoma“, – paaiškino jis.
Ekonomistas pridėjo, kad į ateitį žvelgia optimistiškai, o šalies ekonomikos progresas tikrai vyks, turint omenyje lietuvių sugebėjimą būti pakankamai imliems naujovių ir galimybių uždirbti atžvilgiu.
Visgi jis pažymi, kad algų augimo tempas artimiausią penkmetį jau svyruos 6-8 proc. intervale, kas vis vien bus gerokai sparčiau negu vidutiniškai ES šalyse ir leis artėti prie vidutinių ES algų.
Tačiau reikia nepamiršti, kad neretai atsiranda ir neplanuotų veiksnių, kurie situaciją gali pakoreguoti.
„Tuo pačiu suprantu, kad esant dabartinei geopolitinei padėčiai pasaulyje, gali būti infliacijos šuolių ir Lietuvoje, kurie būtų pavyzdžiui, vėl susiję su pasiūlos problemomis.
Taip pat ir dėl mūsų pačių valdžios sprendimų, pavyzdžiui, kai leidžiama atsiimti antros pakopos pensijų pinigus ir juos išleisti yra skatinantis infliaciją veiksnys, kuris tik pablogins realiųjų pajamų augimo pokyčius (nes atsiėmimai iš II pakopos pensijų fondų nėra pajamos, bet kels infliaciją šalyje)“ – pridėjo T. Povilauskas.
Ar lietuviai iš tiesų gyvena geriau?
Duomenys rodo, kad pajamos Lietuvoje augo gana greitai, todėl gali atrodyti, kad lietuviai gyvena daug geriau.
Visgi pagal perkamąją galią Lietuva vis dar nepaveja ES vidurkio, o tai gali sukelti prielaidą, kad augusios pajamos reikšmingai lietuvių gyvenimo kokybės nepaveikė.
Visgi T. Povilauskas pabrėžia, kad realusis namų ūkių pajamų pokytis per penkerius metus buvo teigiamas (+11 proc.), todėl lietuvių galimybės daugiau vartoti tikrai yra padidėjusios.
„Tik reikia prisiminti, kad per tą penkmetį buvo du sudėtingesni metai – 2022 ir 2023 metai, kai gyventojų realiosios pajamos smuko ir labiau nukentėjo mažesnes pajamas gaunantys asmenys, nes jų vartojimo krepšelyje tokios labiausiai brangusios prekės, kaip maistas ar energijos produktai sudaro didesnę išlaidų dalį.
Tačiau pastaruosius dvejus metus senatvės pensijos ar MMA auga stipriau negu didesnes pajamas gaunančių asmenų pajamos ar infliacija, tai pavyksta kompensuoti tai, kas buvo prarasta per 2022 ir 2023 metus“, – paaiškino SEB banko ekonomistas.
Jis pridėjo, kad pajamų nelygybė per praėjusius penkerius metus nepadidėjo, o tai rodo, kad pajamos per penkerius metus augo panašiai ir mažesnes, ir didesnes pajamas gaunantiems asmenims.
„Vertinant gyvenimo kokybę reikia imti kur kas daugiau rodiklių, o ne tik pajamas ir jų perkamąją galią – ir sveikatos būklė, ir gyvenimo trukmės pokyčiai, ir įvairūs gyventojų lūkesčių indeksai, migracija.
Ir manau, kad daugelis jų rodo, kad per penkerius metus lietuvių gyvenimo kokybė, nors ir ne stipriai, bet pagerėjo“, – aiškino T. Povilauskas.
