Eglė Kuktienė

Kai Medicinos darbuotojų dieną Lietuva skendo padėkose medikams, Kėdainiuose nuskambėjo ir visai kitokia „padėka“ – panieka, pridengta atlyginimų skaičiais. Politikas Saulius Grinkevičius rajono tarybos posėdyje iš esmės leido suprasti, kad medikai uždirba per daug, kad dar drįstų skųstis. Tokie žodžiai – ne šiaip neatsargus pasisakymas.

Kovo 15-ąją Labūnavos Dievo apvaizdos parapijos klebonas kunigas Tomas Trečiokas pranešė skaudžią bendruomenei, tikintiesiems ir istorijos mylėtojams žinią – uždaroma Labūnavos bažnyčia – nepaprasto grožio kukli grafų Zabielų koplytėlė. Priežastis – kritinė pastato būklė, kelianti tiesioginį pavojų žmonių gyvybėms. Unikaliu Lietuvos perlu vadinama bažnyčia byra tiesiog akyse, o remonto ji nėra mačiusi jau bent kelis dešimtmečius.

Virdulį nuo kalkių tenka šveisti kone kas savaitę, o ant čiaupų ir buitinės technikos vis atsiranda baltos nuosėdos – tokią kasdienybę pastebi ne vienas kėdainietis.

Kėdainių rajone situacija dėl kylančio vandens lygio tampa vis įtemptesnė. Per pastarąsias tris dienas Nevėžio upės vandens lygis pakilo kone pustrečio metro. Specialistų teigimu, procesą sunkina prasidėjęs ledonešis – ties pėsčiųjų tiltu mieste jau formuojasi ledo sangrūda, o pavienės lytys stebimos visoje atkarpoje nuo Panevėžio pusės. Šiuo metu vandens lygis ties Kėdainiais pasiekė daugiau, kaip 3 metrų ribą.

Šaltuoju metų laiku daugiabučių kiemuose vėl paaštrėja sena kaip pasaulis dilema – kaip padėti alkstantiems ir šąlantiems bešeimininkiams gyvūnams, kartu nepažeidžiant kaimynų ramybės bei higienos normų? Kėdainiuose, P. Lukšio gatvėje, užvirė tikra drama tarp kačių šėrėjos ir nepatenkintų gyventojų. Ši istorija tapo puikiu pavyzdžiu, parodančiu, kokių pasekmių gali turėti geras noras, jei jis įgyvendinamas ne tam skirtose vietose.

Šaltuoju metų laiku daugiabučių kiemuose vėl paaštrėja sena kaip pasaulis dilema – kaip padėti alkstantiems ir šąlantiems bešeimininkiams gyvūnams, kartu nepažeidžiant kaimynų ramybės bei higienos normų? Kėdainiuose, P. Lukšio gatvėje, užvirė tikra drama tarp kačių šėrėjos ir nepatenkintų gyventojų. Ši istorija tapo puikiu pavyzdžiu, parodančiu, kokių pasekmių gali turėti geras noras, jei jis įgyvendinamas ne tam skirtose vietose.

Kėdainių gyventojai pastaruoju metu neslepia nerimo ir piktinasi, mat kelio ruožas, vedantis į miesto ligoninę, PSPC, taip pat ir į kitas svarbias įstaigas bei parduotuves, tapo mokamas. Nors daugumai lengvųjų automobilių vairuotojų papildomų išlaidų neatsirado, dalis vietinių gyventojų jaučiasi įkliuvę į teisinius spąstus.

Kėdainių rajone pasikeitusi neįgaliųjų pavėžėjimo paslaugų teikimo tvarka sukėlė klausimų ir nerimasties krašto neįgaliesiems. Anksčiau paprastai telefonu užsakoma paslauga tapo gerokai sudėtingesnė, mat dabar norintieji pasinaudoti specialiu autobusiuku privalo rašyti prašymus ir laukti savivaldybės patvirtinimo. Gyventojai tai vadina pasityčiojimu, o savivaldybė aiškina, kad pokyčiai būtini reorganizuojant paslaugų teikimą.

Itin ankstyvas rytas Kėdainiuose prasidėjo nerimastingai – gyventojai prie Lietuvos sporto universiteto (LSU) Kėdainių „Aušros“ progimnazijos pastebėjo gausias specialiųjų tarnybų pajėgas. Prie pastato stovintys gaisrinės automobiliai, policijos pareigūnai ir medikai privertė praeivius spėlioti apie galimą nelaimę, tačiau ugdymo įstaigos vadovybė ramina: pavojaus nebuvo. Patys mokyklos darbuotojai sužinojo tik ryte Apie naktinius įvykius progimnazijos atstovai sužinojo tik pirmadienį ryte.

Reaguodamas į sparčiai plintančias infekcijas ir stipriai išaugusių gripu ir kitomis peršalimo ligomis sergančių pacientų ir medikų skaičių, VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras imasi griežtesnių saugumo priemonių. Nuo 2026 m. sausio 28 d. įstaigos patalpose lankytojams ir personalui vėl tapo privaloma dėvėti medicinines veido kaukes.

Sausio antroji savaitė Kėdainiuose paženklinta itin skaudžiu ir sunkiai suvokiamu įvykiu. Iš mokyklos namo grįžtantis vaikas tapo agresyvaus augintinio auka – ramiai pro vedžiojamą šunį praėjusiam vaikui jis ėmė ir įkando. Tačiau blogiausia šioje istorijoje yra šuns šeimininkės reakcija ir elgesys. Ji nė nepaklausė vaiko, ar jam viskas gerai, ką jau kalbėti apie tai, kad nesusisiekė su jo tėvais, o ramiausiai, lyg nieko nebūtų nutikę, nuėjo savais keliais.

Valstybinės gydymo įstaigos Lietuvoje atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje: jos pralaimi konkurencinę kovą privačiam sektoriui ne tik dėl pacientų, bet ir dėl specialistų. Kol viešasis sektorius neša sunkią naštą išlaikydamas nuostolingas, bet gyventojams būtinas kaimo ambulatorijas ir rūpindamasis sunkiausiais ligoniais, privačios klinikos vilioja medikus tūkstančiais eurų didesniais atlyginimais ir lengvesniu darbo krūviu.

Kėdainių rajono savivaldybėje – grynas detektyvas. Dingo tiltas į Ažytėnus! Gruodžio 30 dieną prie atsivėrusios prarajos vaikštinėjęs meras Valentinas Tamulis kalbėjo, kad tiltas, štai, prapuolęs, bei nei kas jį nugriovė, nei kas bus toliau daroma, informacijos nėra. Situacija įdomi, kad ir kaip bepažiūrėsi.

Konfrontacija tarp gydymo įstaigų ir Valstybinės ligonių kasos darosi vis įtemptesnė. Ar situaciją SAM ministrei pavyks suvaldyti – klausimas, į kurį atsakymo kol kas nėra. Valstybinės ligonių kasos (VLK) politika į žmones neorientuota Atvykus į Kėdainius sveikatos apsaugos ministrei Marijai Jakubauskienei, didelė dalis direktorės A. Šakickienės pranešimo buvo skirta finansiniams iššūkiams ir santykiams su Valstybine ligonių kasa.