Apie tai, kaip prekybinis spaudimas siejamas su kariniu nestabilumu, kokios galimos pasekmės Europos ekonomikai ir kokios galimos pasekmės Lietuvai – TV3 Žinių „Dienos komentare“ pokalbis su Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentu Vidmantu Janulevičiumi.
D. Trumpas grasina Europai 30 procentų tarifais. Jūsų versija, kaip vystysis reikalai toliau – ar Europa ryšis prekybiniam karui su JAV, ar vis dėlto pavyks jo išvengti?
Ko gero, visų noras būtų išvengti prekybos karo, bet nuspėti, kaip bus iš tikrųjų, yra labai sudėtinga. Matome, kad derybos, ėjusios gana palankiai pastaruosius keletą mėnesių, dabar staiga sustojo ir išėjo toks pareiškimas šeštadienį.
Žiūrint iš mūsų perspektyvos, manau, kad jau tikrai galime prarasti viltį, jog bus minimalūs tarifai – čia jau nėra jokių šansų. Matyt, 10 procentų nebus, galimai bus didesni, bent 20 procentų – kiekvienai prekių kategorijai skirtingi. Tai tikrai Europai skaudės ir kol kas pirmoje eilėje tiems, kas užsiima automobilių gamyba – Vokietija, Italija ir Prancūzija – tos pačios šalys, kurios eksportuoja į JAV. Taip pat ir mums visiems reikia ruoštis.
Tačiau prekybos karui, jūsų manymu, Europa nesiryš?
Mano asmenine nuomone, Ukraina yra spaudimo priemonė. Lygiai tokia pati, kaip Europai – galbūt aš padėsiu Ukrainai ir jums, Europai. Tai jūs dabar nesipriešinkite, nes jeigu priešinatės, aš čia uždėsiu, ten nueisiu ir taip toliau.
Akivaizdu, kad JAV eina link užsidarymo. Galimai planuojamas tam tikras konfliktas, kad paskui ateitų gelbėti Europą taip, kaip nutiko po Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo. Tai neatmestinas variantas, nes ponas D. Trumpas dabar mūsų beveik niekuo nebenustebins. Beveik viską esame sužinoję, bet visko dar gali būti. Todėl visi scenarijai yra įmanomi.
Kas liečia muitus, tai jeigu bus 20 procentų, juos visi tikrai pajausime. Čia nėra jokios abejonės. Vokietijos ekonomikos susitraukimas vienareikšmiškai bus, nes tai yra didžiulė pramonės eksporto ir visos ES dalis. Lietuva yra komponentų tiekėjai ir ilgainiui tas užsakymų srautas, kuris buvo iki šiol, mažės.
Tuomet, logiškai pamąsčius, kainos turėtų kilti ir JAV. Kodėl jos nekyla?
JAV infliacija irgi nėra maža – mažesnė negu ES ir euro zonoje. Manau, kad jos kils anksčiau ar vėliau. Nebent daugelis sutiks su tuo, kad pastarųjų savaičių didžiulių pajamų augimo kitimas, buvo toks didžiulis pikas iš muitų surinkimo.
Dabar ponas D. Trumpas yra apakintas tais milijardais. Vakar girdėjome iš jo kalbos, kad plauks didžiuliai kiekiai pinigų. Tai rodo ir statistika. Manau, kad šitoje vietoje jis nesustos, nes muitų surinktos pajamos leidžia jam kompensuoti daugelį kitų dalykų – mažinti mokesčius, skatinti gamybą šalies verslo viduje, kurti naujas darbo vietas. Čia yra didelė problema.
Pagal naujų darbo vietų kūrimą pas juos viskas yra gerai. O pas mus, Europoje, tokiu atveju, darbo vietų skaičius mažės. Labai turime koncentruotis į pramonę, nes nesame lyderiai su paslaugų sektoriumi, kokį turi JAV. Kalbu apie didžiąsias informacines bendroves – „Facebook’us“, „Google’us“, programinės įrangos kūrėjus.
Mes esame stiprūs mechanikos gamyboje – kalbu apie visą ES, ne vien tiktai apie Lietuvą. Turime stiprinti savo stipriąsias puses ir galimai ruoštis tam, kad izoliacinė politika tęsis. Niekas nesako, kad reikia sustoti su naujomis kryptimis, tai yra, informacinėmis technologijomis.
Minėjote, kad JAV gali būti naudingas karas. Vieninteliai, kurie gali jį pradėti Europoje, yra Rusija. Norite pasakyti, kad D. Trumpui būtų naudinga, jei Rusija užpultų NATO valstybes Europoje?
Nemanau, kad jam būtų naudinga. Tačiau iš visų sekų, kurias matome dabar, aš neatmesčiau tokio varianto, kad gali kilti konfliktas. Tada D. Trumpas gali ateiti gelbėti kitomis kainomis arba turės visi sutikti su tuo, kas yra.
Ir vėl kaip po Antrojo pasaulio čia viskas griūva, o JAV klesti?
JAV klesti ir atsistato. Įsiskolinimai JAV buvo didžiuliai. Kaip iš tos pačios Tarybų Sąjungos po karo pagal lendlizą, taip ir kitos šalys, ir Maršalo planas atstatyti Vokietiją. Manau, kad jie išmano istoriją ir neatmestina, kad taip gali būti, bet norisi tikėti, kad taip nėra.
Pateikite kelis skaičius, kurie rodytų, kaip mūsų situacija suprastėtų įvedus naujus tarifus?
Žiūrint per Vokietijos prizmę, jos BVP tikrai taptų recesinis – minusinis – čia nėra jokios abejonės. Nebent didžiulis kiekis pinigų – pusė milijardo įdėjimas į verslą, pramonę, gynybą ir infrastruktūrą kažkiek atstotų ir atsvertų.
Tačiau, manau, kad susitraukimas būtų ir tai būtų vėl recesiniai metai Vokietijai, jeigu nuo sausio 1 arba net rugpjūčio 1 įvestų muitus. Vadinasi, prekės importas sumažėtų ir tada daugelis įmonių privalėtų kurtis JAV. Teko klausytis „Volvo“, nupirkto „Gil Motors“, kuris sako, kad labai sunkiai kenčia nuo kinų elektromobilių, patiria dempingą. Tai dalis įmonių turės perkelti savo darbo vietas ir gamybas į JAV. Vadinasi, čia mažėtų darbo vietų – tai didžiausia problema Europoje.
Bet kuriuo atveju, Lietuvoje užsakymai iš Vokietijos taip pat mažėtų?
Be abejo, tikrai mažėtų. Nors tiesiogiai negaminame, neturime konvejerių, bet esame tiesiogiai susiję su automobilių pramone ir komponentų gamybos sumažėjimas duotų reakciją ir čia, Lietuvoje.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
