Jos akcentuoja, kad šeimas gimtinėse su viltimi užsidirbti Lietuvoje palikę trečiųjų šalių piliečiai darbovietėse netenka paso ar leidimo gyventi, dirba kitus darbus nei buvo sutarę, apkraunami viršvalandžiais ir baudomis.
Teigiama, jog sutartys su užsieniečiais sudaromos tik lietuvių kalba, be to, pasitaiko, kad tai ne darbo, o rangos sutartys, dėl to migrantai, nusprendę palikti darbą, lieka skolingi.
„Pas mus – pagalbą teikiančias organizacijas ir profesines sąjungas – nenutrūkstama vorele ateina tie patys migrantai, jau išnaudoti, prašyti pagalbos“, – šią savaitę Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė.
Valdančiųjų demokratų parlamentaras žada kovoti su užsieniečių išnaudojimu darbe.
„Visuomenė turi visiškai aiškų pagrindą nerimui, nes migracijos skaičiai tikrai yra dideli. Mes labai rimtai imsimės tos migracijos politikos sutvarkymo, protingo reguliavimo“, – teigė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas.
Baudos, viršvalandžiai, išskaičiavimai iš algos
Kaip spaudos konferencijoje tvirtino Profesinių sąjungų aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas, į Lietuvą atvykę trečiųjų šalių piliečiai susiduria su finansiniu spaudimu. Jis pasakojo apie logistikos įmonėje „Rosteka“ įsidarbinusį brazilą, kurio sutartyje su darbdaviu buvo įrašyta, kad neatidirbęs įmonėje dviejų metų užsienietis bus skolingas 10 tūkst. eurų.
A. Cuzanausko duomenimis, kitas migrantas vienai Lietuvoje veikiančiai bendrovei dėl įvairių darbdavio nustatytų darbo pažeidimų yra skolingas 265 tūkst. eurų.
„Pavieniai atvejai tokie žiaurūs, ir tik apie pavienius atvejus sužinome. Bet tokių atvejų yra šimtai tūkstančių, nes matydami darbo migrantų atvykimą į Lietuvą, tuos skaičius, matome ir jų rotaciją. 30–40 proc. žmonių pabėga iš šalies, neatlaikydami darbo santykių ir išnaudojimo“, – teigė Profesinių sąjungų aljanso pirmininkas.
Anot jo, užsieniečiai išnaudojami ir didelėse, gerai žinomose įmonėse, dirba nedeklaruojamus viršvalandžius.
„Tarkime, dirba Vilniaus ar Kaišiadorių paukštynuose: pagal dokumentus, darbo grafikai – 200–328 darbo valandos per mėnesį dirbti šaldytuve“, – sakė A. Cuzanauskas.
Pasak jo, su išnaudojimu susidūrę užsieniečiai dažnai nežino, kur kreiptis pagalbos, susiduria su kalbos barjeru.
Organizacijos „Filipino Community in Lithuania“ vadovas Andrius Markevičius pasakojo, kad dažnai migrantai negauna algalapių, todėl neturi, kaip patikrinti, už ką iš jų atlyginimų išskaičiuojami pinigai.
Jo teigimu, iš tokių darbuotojų neretai atimami pasai ir leidimai laikinai gyventi.
„Žmonės labai pažeidžiami ir prigąsdinti“, – sakė A. Markevičius.
Ne darbo, o rangos sutartis
Gegužės 1-osios profesinės sąjungos vadovo Emilio Starodubovo teigimu, kai kurie darbdaviai sudaro ne darbo, o rangos sutartis.
Pasak jo, šios būna parašytos tik lietuviškai, darbuotojams neleidžiama turėti jos kopijos ar jos nufotografuoti.
E. Starodubovas pasakojo, kad vienam tokią sutartį sudariusių darbuotojui nusprendus teisėtai išeiti iš darbo, darbdavys pateikė vadinamąjį oficialų ikiteisminį ultimatumą.
„Šiame dokumente perskaitome, kad ne įmonė skolinga darbuotojui, o darbuotojas įmonei ir turėtų sumokėti baudą už patiriamus nuostolius“, – per spaudos konferenciją pasakojo E. Starodubovas.
„Labai rimtai pradėsime dirbti“
„Darbdaviai mato, kad nebaudžiamumas Lietuvoje klesti“, – pažymėjo A. Cuzanauskas.
Anot jo, Lietuvos transporto saugos administracija, Užimtumo tarnyba, Darbo inspekcija ir kitos institucijos neužtikrina pakankamos užsieniečių darbuotojų teisių apsaugos.
„Tokių pažeidimų nebūtų, jei būtų tikrinama ir nustatoma“, – pabrėžė Profesinių sąjungų aljanso pirmininkas.
Organizacijų atstovų teigimu, įvairios institucijos, kontroliuodamos darbo migraciją, turėtų gerinti užsieniečių prieigą prie teisinės pagalbos, kad jie galėtų efektyviau ginti savo interesus prieš advokatus samdančius darbdavius.
„Reikėtų stiprinti kompetencijas institucijose, kad išnaudojimo atvejai būtų atpažįstami ir būtų įvardijami tuo, kas yra, o ne darbo santykiais“, – sakė Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vedėja Aurelija Baltikauskaitė.
Pasak T. Tomilino, migracijos politikoje „reikia daugiau tvarkos“ bei žadėjo ieškoti būdų žmonių išnaudojimui darbo rinkoje užkardyti.
„Labai rimtai pradėsime su šita tema dirbti“, – tikino parlamentaras, tačiau konkretesnių pasiūlymų nenurodė.
Migracijos departamento duomenimis, rugsėjo 1 dieną beveik 227 tūkst. užsieniečių turėjo leidimą gyventi Lietuvoje, iš jų darbo pagrindu – apie 108 tūkst. (metų pradžioje – apie 175 tūkst.).
Verslas, ypač logistikos sektorius, ne kartą prašė padidinti leidžiamų įsivežti nekvalifikuotų darbuotojų kvotą – šiemet patvirtinta 24,7 tūkst. kvota išnaudota rugsėjo 7 dieną.
Pramonininkų konfederacija skaičiuoja, kad neužpildytos darbo vietos šaliai šiemet gali kainuoti apie 100–150 mln. eurų nesukurto bendrojo vidaus produkto, o 2027 metais – apie 550 mln. eurų.
