Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovo Deivido Šikšnio, kol Vidurio, Pietų ir Pietryčių Europą alino elektros gamybą riboję karščiai ir sausros, Baltijos šalyse ir Šiaurės Europoje padėtis buvo priešinga – elektros gaminta daugiau.
„Čia reikšmingai išaugo vėjo elektrinių generacija, o Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino net 91 proc. šalies elektros poreikio. Dėl didesnės atsinaujinančios energijos gamybos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje liepą sumažėjo“, – pranešime teigė D. Šikšnys.
Latvijoje elektra kainavo 75 eurus už MWh, Estijoje – 44 eurus, Lenkijoje – 112 eurų. „Litgrid“ pabrėžia, kad Lietuvoje elektra buvo pigesnė nei Švedijos ketvirtojoje (pietinėje) kainų zonoje, kur ji kainavo 75 eurus.
Vidutinė kaina Lietuvoje prieš metus siekė 46 eurus, o 2024 metais – 98 eurus.
Elektros poreikis Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 1073 gigavatvalandes (GWh) ir buvo 2 proc. didesnis nei birželį.
Elektros importas per mėnesį sumažėjo 13 proc.
Buvo pagaminta 978 GWh elektros – 11 proc. daugiau, o vietos elektrinės užtikrino 91 proc. poreikio.
Vėjo elektrinės pagamino daugiausiai elektros – 40 proc. visos gamybos, jų gamyba augo 58 proc. iki 392 GWh. Saulės jėgainių gamyba smuko 10 proc. iki 381 GWh (39 proc. visos vietinės gamybos).
Hidroelektrinės pagamino 78 GWh, šiluminės – 77 GWh, o kitos elektrinės – 50 gigavatvalandžių.
Bendras elektros importas per mėnesį sumažėjo 13 proc. iki 381 GWh. 52 proc. elektros importuota iš Latvijos, 41 proc. – iš Švedijos, 7 proc. – iš Lenkijos.
Tuo metu eksportas liepą sumažėjo 1 proc. iki 296 GWh – į Švediją nukreipta 43 proc., Lenkiją – 34 proc., Latviją – 23 proc. eksporto srautų.
