Asociacija pabrėžė, kad dabartinis LRT veiklos ir finansavimo modelis nėra suderinamas su esminiais reikalavimais, kuriuos kelia Europos Sąjungos (ES) valstybės pagalbos taisyklės. Todėl šis pažeidimas, pažymima rašte, reikšmingai iškreipia konkurenciją žiniasklaidos paslaugų rinkoje Lietuvoje.
„Asociacija visada pasisakė už tai, jog Lietuva turi turėti kokybišką visuomeninį transliuotoją, tačiau jis turi atitikti EK ir ES keliamus reikalavimus, turėti labai aiškius ir realiai veikiančius išorinės kontrolės mechanizmus, kurių šiandien trūksta. Tai yra labai svarbu demokratinių valstybių žiniasklaidos ekosistemose. Tad pateikti siūlymai orientuoti į ES ir EK valstybės pagalbos taisykles, gerąją Lietuvos ir Europos valdysenos praktiką. Labai svarbu, kad šiuo klausimu vyktų platesnė diskusija, į kurią būtų įtrauktos ir žiniasklaidos organizacijos“, – pranešime teigė IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė.
Siūlomi pakeitimai apima visuomeninio transliuotojo tarybos narių ir nepriklausomų ekspertų stiprinimą komitetuose, LRT valdybos sukūrimą, veiksmingą finansavimo kontrolės mechanizmą ir penkerių metų kadencijai skiriamų nepriklausomų valdybos narių paskyrimą.
IŽA taip pat siūlo viešųjų paslaugų teikimo sutartį sudaryti 10 metų bei aiškiai numatyti, kad joje negali būti numatyta jokių kriterijų, kurie ribotų LRT galimybę laisvai reikšti savo mintis ir kt.
Siūlomi pakeitimai pateikti Vyriausybei, Seimui bei Kultūros ir Teisingumo ministerijoms.
Kaip skelbta, trečiadienį valdančiųjų atstovai parengė ir įregistravo naują įstatymo projektą dėl supaprastintos LRT vadovo atleidimo tvarkos. Ketvirtadienį Seimas nutarė pataisas svarstyti skubos tvarka.
Įstatymo pataisomis numatoma, kad skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių būtų balsuojama slaptai. Be to, projekte numatoma, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos.
Be to, už šį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.
Projektą kritikuojanti žurnalistų bendruomenė bei opozicija tikina, kad valdančiųjų siūlomas projektas mažai kuo tesiskiria nuo anksčiau „aušriečių“ ir jungtinės „valstiečių“ frakcijos atstovų teiktos iniciatyvos.
Ja siūlyta, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT vadovą galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais bei tokio sprendimo nereikalaujant argumentuoti viešuoju interesu.
Dėl inicijuotų pataisų žurnalistų bendruomenė organizavo protestą prie Seimo, iki šiol ragina pasirašyti peticiją prieš LRT politinį užvaldymą. Protestus žadama tęsti ir šią savaitę.
