Kokia pirma mintis kyla galvoje, išgirdus žodį „inovacijos“? Greičiausiai prisiminsite kelnių kišenėje gulintį naują išmanųjį telefoną ar svetainėje stovintį plačiaekranį televizorių. Tie, kurie mokslo reikalais domisi labiau, pasakys, kad inovacijos kuriamos ne tik garsiajame JAV Silicio slėnyje, bet ir Lietuvoje. Dažnai spaudoje nuaidi žinia apie biotechnologijų ar lazerių gamybos bendrovėms skirtą naują paramos injekciją iš Europos Sąjungos fondų.
Tokios technologijos, be abejo, skatina judėti į priekį ir kuria aukštą pridėtinę vertę, tačiau naujo telefono išalkęs neužkąsi, o skystaisiais kristalais troškulio nenumalšinsi. Nė nesusimąstome, kad inovacijos būtinos ir supa mus ne vien elektronikos prietaisų pavidalu. Tam, kad sukurtų naują skanesnį jogurtą ar limonadą be kalorijų, visame pasaulyje pluša būrys maisto ir gėrimų pramonės technologų. Atlieka bandymus, rengia mokslinius tyrimus, kartu su gamintojais ieško būdų, kaip atradimus pritaikyti kokybiškiems produktams kurti.
„Nors Lietuvos pienininkai per metus eksportuoja produkcijos už milijardą litų, mėsininkai ir gėrimų gamintojai – už šimtus milijonų, tačiau jie neretai lieka užmiršti. Pastaraisiais metais buvo garsiai kalbama apie investicijas į aukštąsias technologijas, o sritims, kurios šiandien yra šalies ekonomikos pagrindas, tekdavo antraeilis vaidmuo. Juk visada geresnė reklama yra išmanios ateities vizijos nei šiandienė realybė“, – teigė Baltijos šalių gėrimų pramonę vienijančio ABBI klasterio prezidentas Romas Apulskis.
Pasak pašnekovo, tam, kad maisto ir gėrimų Lietuvos gamintojai eksportuotų daugiau, būtinos inovacijos į gamybos technologijas, glaudesnis tarpusavio ir verslo bei mokslo bendradarbiavimas, kompetentingų užsienio ekspertų konsultacijos.
„Lietuviai užsienyje retai kada gali konkuruoti produkcijos kaina su lenkais ar juo labiau kinais. Mums nelabai realu išvystyti milžiniškas gamybos apimtis, tad norėdami sudominti užsienio rinkas turime pasiūlyti išskirtinių produktų. Naujų stebuklų tradicinė pramonė dažniausiai nekuria, čia diegiamų inovacijų tikslas yra ne revoliucija, o evoliucija“, – pabrėžė ABBI klasterio prezidentas.
Vienas iš sėkmingai inovacijas diegiančių gėrimų gamintojų – Kaune įsikūręs „Stumbras“. Šios gamyklos specialistai, bendradarbiaudami su šalies tyrimų institutuose dirbančiais maisto bei gėrimų technologais, sukūrė degtines su priedais – rugio varpomis ir grūdais, jonažolėmis. Prieš keletą mėnesių pasirodė ir unikali žolelių skonio degtinė. Kuriami inovatyvūs produktai, kuriems prireikia ilgai trunkančių kruopščių tyrimų ir nemenkų investicijų, netrukus susilaukė pripažinimo kaimyninėse šalyse. Lietuvos degtindario eksportas į Lenkiją šiemet išaugo net 60 procentų.
„Tarp ABBI klasterio narių atsiradęs neformalus bendravimas ir pasitikėjimas leidžia lengviau spręsti verslo klausimus, sudaro sąlygas vieningai atstovauti savo interesus užsienyje. Mažoje rinkoje verslininkai vieni į kitus kaip konkurentus nepatikliai žiūri, kol nesusipažįsta, o tada pamato, kad naudingiau bendradarbiauti, o ne varžytis“, – patikino R. Apulskis.
Pašnekovo teigimu, prie pažangesnio verslo raidos prisideda ir Kauno technologijų universiteto mokslininkai, turintys modernias analitines laboratorijas ir bandomosios gamybos padalinį. Šiais laikais, kai daugelis žmonių yra linkę rinktis kuo patikimesnius, maksimaliai nekenksmingus, ekologiškus produktus, universiteto žinių bagažas bei tyrimai yra itin svarbūs.
Gėrimų pramonę vienijantis ABBI klasteris įkurtas 2009 metais. Klasteris vienija įmonių grupę „Alita“, bendroves „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko, „Italiana Lt“, „Boslita“ ir Ko, „Stumbras“, vyno platintojų įmones, Kauno technologijų universitetą, Someljė asociaciją, kitas su gėrimų pramone susijusias įmones. Klasterio įmonėse dirba apie 2000 darbuotojų, jos superka ir perdirba apie 130 tūkstančių tonų žemės ūkio produkcijos.