Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Dalis Lietuvos gyventojų laukia, kol galės pasiimti savo sukauptus pinigus iš antrosios pensijų pakopos:
„Ar kaupiate antroje pensijų pakopoje? – Turbūt kaupiu. – Jeigu leis pasiimti tuos pinigus, ar jūs pasiimtumėt, ar paliktumėt? – Palikčiau. – Kodėl? – Gal saugiau.“
„Labai gerai. Žmonių daug nepatenkintų yra su tais kaupimais. Aš nei kaupiu, nei kaupsiu, aš iš kitur turiu užsidirbęs.“
„Nei pirmoje, nei antroje... Visai. – O tai kaip paskui pensija? – Kokia pensija, ar dagyvensim iki tos pensijos, nes daugėja mūsų pensininkų, nuskaičiuos, 70 metų stažo reikės, o Jėzau, didelė problema.“
Esą sugriaus sistemą
Tačiau pensijų fondų atstovai kalba, kad ruošiama reforma sugriaus egzistuojančią sistemą.
„Kol kas yra panašu į tai, kad nėra jokio tikslo, kaip keisis pensija, kaip kas, bet tiesiog kažkoks yra noras, kad antros pensijų Lietuvoje nebeliktų“, – teigė pensijų fondų atstovas Tadas Gudaitis.
Lietuvos pensijų fondus vienijanti asociacija aiškina, kad šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų po siūlomos reformos iš viso pasitrauks iš antrosios pensijų pakopos, o dėl to ženkliai sumažės jų senatvės pensijos.
„Iš esmės žmogus yra stumiamas į tai, kad jis gautų tik „Sodros“ pensiją, ką turime šiai dienai, kuomet vidutinė pensija, lyginant su vidutiniu atlyginimu, sudaro apie 45-is procentus. Bandoma atidaryti langus, kur žmogus dalį pinigų grąžintų į „Sodrą“, dalį pasiimtų, tai bet koks tokių langų atidarymas, jis iš esmės yra griaunantis sistemą“, – pabrėžė T. Gudaitis.
„Tai jeigu griautume, turbūt teiktume tokį projektą, kad išvis siūlytumėm atsisakyti antrosios pakopos, bet mes neinam tuo keliu“, – tikino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Ministerija siūlo atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą antrosios pakopos fonduose, tačiau pati didžiausia naujovė – galimybė visiškai pasitraukti iš kaupimo.
„Pensijų fondams sunku buvo išgirsti šitą žinutę. Sukūrėm tokį modelį, kai žmogus galės apsispręsti, nori likti sistemoje ir toliau kaupti, arba nori išeiti ir pasiimti pinigus“, – paaiškino I. Ruginienė.
Bus galima išeiti
Pagal planus po reformos turėtų atsirasti 12 mėnesių laikotarpis, per kurį žmogus galėtų išeiti iš antrosios pakopos. Žmogus galėtų atsiimti jo paties sumokėtas lėšas ir jų investicinį prieaugį, nemokėdamas gyventojų pajamų mokesčio. Valstybės skirta dalis taip pat liktų žmogui, tačiau ji keliautų atgal į „Sodrą“, didintų pagrindinę pensiją.
„Nevertinu to kaip sistemos griovimo, atvirkščiai – sistemos lankstumas sudarys prielaidas pasitikėti šia sistema daugiau, nes dabar masiškai žmonės yra nepatenkinti, nori išeiti“, – kalbėjo premjeras Gintautas Paluckas.
Ministerija taip pat siūlo keisti pusantro procento vidutinio darbo užmokesčio valstybės įnašą. Vietoj jo atsirastų gyventojų pajamų mokesčio lengvata žmonių įmokoms, taip, kaip yra trečiojoje pensijų pakopoje, kur žmonės kaupia savo noru.
„Minimalaus atlyginimo gavėjas kaip paskatą gautų tik 6 eurus. Tai yra 5 kartus mažesnė paskata. Ir ta paskata nebūtų investuojama, būtų tiesiog grąžinama į žmogaus sąskaitą“, – paaiškino T. Gudaitis.
„Jeigu pensijų fondai gyvena tik iš valstybinio prisidėjimo, kuris buvo įvestas tik 2019-ais metais, tai tada jie verčia mane abejoti jų darbo rezultatais“, – rėžė I. Ruginienė.
Prezidentas Gitanas Nausėda reformos detalių plačiai nekomentuoja, bet ją palaiko.
„Einame teisingu keliu, dabar apie labai konkrečias detales nėra prasmės kalbėti. Iš esmės tai ir socialiai teisingiau, ir priimtiniau bendruoju požiūriu, kad žmonės disponuoja savo pinigais“, – teigė prezidentas.
Jei po reformos žmogus nepasinaudotų jam suteiktu langu pasitraukti iš antrosios pakopos, bet norėtų išeiti vėliau, jam valdžia leistų vieną kartą atsiimti iki ketvirtadalio sukauptų lėšų, apmokestinant jas gyventojų pajamų mokesčiu, arba atsiimti visą sukauptą nedidelę, iki vieno anuiteto – maždaug 10 tūkstančių siekiančią, sumą, likus mažiau nei penkeriems metams iki pensinio amžiaus.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
