Į pensiją galite išeiti ir anksčiau, bet ar apsimoka? Štai kiek ji sumažės

Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje lietuviai diskutavo apie išankstinę pensiją ir ar verta šia galimybe pasinaudoti. Tačiau nuomonės buvo labai skirtingos.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Maisto prekių krepšeliuose – gyvūnai: pirkėjai piktinasi, kodėl tai leidžiama

Pensijos galite ir negauti: štai kokiais atvejais „Sodra“ jos neskiria ir nemoka

Jei tą darote, kaimynai jus gali filmuoti ir įskųsti: štai kokias baudas mokėsite

Dalis žmonių tikino, kad išankstinė pensija buvo geriausias sprendimas: „Išėjau prieš pusantrų metų. Kaip gera ilsėtis, nesijaudinti, kad kažko tinkamai nebepadarai, nebespėji.

Tokiame amžiuje jau visai sveikata buvo pašlijusi. Nežinau, kaip tuos porą metų dar būčiau atidirbusi.“

Tačiau nemažai buvo ir tokių, kurie išėję į išankstinę pensiją vėliau labai pasigailėjo.

„Dabar gaunu daug mažesnę pensiją ir tų pinigų niekaip nebesusigrąžinsiu. Jau geriau būčiau kažkokių darbelių apsiėmęs, biržoje pasėdėjęs. O dabar – jau šaukštai po pietų“, – savo patirtimi dalinosi Algis.

Kiek pinigų prarasite dėl išankstinės pensijos?

„Sodros“ patarėja komunikacijai Malgožata Kozič patvirtino, kad išėjus į išankstinę pensiją žmogui visam gyvenimui bus taikomas sumažintas pensijos dydis.

Taip yra todėl, kad senatvės pensijos dydis yra sumažinamas po 0,32 proc. už kiekvieną išankstinės pensijos gavimo mėnesį.

M. Kozič nurodė, kad šiuo metu vidutinė senatvės pensija siekia 669 eurus.

Jeigu toks asmuo išeitų į išankstinę pensiją likus 5 metams iki senatvės pensijos amžiaus, visą gyvenimą gautų 128,4 euro mažesnę pensiją (neatsižvelgiant į indeksavimą).

Taip yra todėl, kad 5 metai turi 60 mėnesių. Už kiekvieną išankstinės pensijos mėnesį 669 eurų senatvės pensija būtų mažinama po 0,32 proc. Taigi 60 mėn. x 0,32 proc. būtų 19,2 proc. mažesnė senatvės pensija.

Vietoje 669 eurų senatvėje asmuo gautų 540,6 euro.

Žinoma, pensija kasmet yra indeksuojama (t. y. didinama). Taigi po kiekvieno indeksavimo ji būtų sumažinama 19,2 proc. dėl išankstinės pensijos.

Tai reiškia, kad asmuo prarastų dar daugiau pinigų (ne tik minėtus 128,4 euro), kadangi suma, nuo kurios tas procentas būtų nuskaičiuojamas, kasmet augtų.

Kas turi teisę į išankstinę pensiją?

„Sodros“ atstovė primena, kad teisę gauti išankstinę pensiją turi asmuo, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai.

Tokiu atveju asmuo privalo turėti būtinąjį stažą (šiemet – 34 metai, kol 2027 m. pasieks 35 metus), galiosiantį tais metais, kai asmuo sukaks senatvės pensijos amžių.

Šiemet senatvės pensijos amžius moterims yra 64 m. ir 8 mėn., vyrams – 64 m. ir 10 mėn.

Kasmet jis yra didinamas atitinkamai po 4 ir 2 mėn., kol 2026 m. pasieks 65 m. ribą tiek moterims, tiek vyrams.

Tačiau nesukaupusiems būtinojo (34 metų) stažo yra taikoma išimtis. Į išankstinę pensiją galite išeiti, jei turite bent pusę (18 metų) būtinojo stažo ir atitinkate bent vieną iš šių sąlygų:

• esate motina, pagimdžiusi ir iki 8-erių metų išauginusi 5 ir daugiau vaikų;
• ne mažiau kaip 15 metų slaugėte namuose savo vaikus su negalia ar vaikus, netekusius 60 proc. ir daugiau dalyvumo;
• ne mažiau kaip 15 metų slaugėte namuose asmenis su negalia, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Kada išankstinės pensijos galite netekti?

„Sodra“ atkreipia dėmesį, kad išankstinę pensiją asmuo gali gauti tik tokiu atveju, jei negauna jokių kitų periodinių išmokų ir pajamų. 

Tad išankstinę pensiją gaunantis asmuo negali dirbti nei savarankiškai, nei pagal darbo sutartį, būti ūkininku ir pan.

Išankstinės pensijos mokėjimas bus sustabdytas, jeigu:

• įsidarbinsite arba pradėsite dirbti savarankiškai;
• tapsite ūkininku ar jo partneriu;
• gausite darbinių pajamų užsienio valstybėje;
• bus paskirta kita pensija ar išmoka;
• pateiksite prašymą sustabdyti išankstinės pensijos mokėjimą;
• sukaksite senatvės pensijos amžių ir bus pradedama mokėti senatvės pensija.

M. Kozič ramino, kad, nutraukus ar sustabdžius išankstinę pensiją, senatvės pensija bus mažinama tik už tą laikotarpį, kai žmogus gavo išankstinę pensiją.

Tad nieko tokio, jei į išankstinę pensiją išėjęs žmogus nuspręs įsidarbinti ir išankstinės pensijos nebegauti – tokiu atveju jo senatvės pensija nebebus toliau mažinama, o atvirkščiai – toliau didės stažas, kaupsis apskaitos vienetai.

Patarimas – kaip neprarasti pensijos pinigų?

„Sodros“ atstovė atkreipė dėmesį – kai žmogus gauna nedarbo išmoką (užsiregistruoja į Užimtumo tarnybą ir gauna bedarbio statusą) ar ligos išmoką (ligos atveju gauna nedarbingumą), tas laikotarpis vis dar įskaičiuojamas į stažą.

Taigi, gaudamas nedarbo ar ligos išmoką, žmogus proporcingai padidina savo stažą ir pensijų apskaitos taškų skaičių, kas vėliau gali lemti didesnę pensiją.

Be to, paprastai nedarbo išmoka yra mokama 9 mėn. Tačiau jos mokėjimas gali būti pratęsiamas:

• iki 30 d., jei nedarbo išmokos mokėjimo metu asmuo tapo laikinai nedarbingu dėl ligos ar traumos;
• 2 mėnesiams, jeigu bedarbiui iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai.

Taigi, anot M. Kozič, priešpensinio amžiaus žmogus nedarbo išmoką gali gauti 11 mėn. ir tik vėliau išeiti į išankstinę pensiją.

Paprastai tariant, jei žmogus nori išeiti iš darbo ir mėgautis išankstine pensija, jam labiau apsimoka dar 11 mėn. pabūti bedarbiu.

Taip jis ne tik prikaups daugiau stažo ir pensijos apskaitos taškų, dėl ko padidės jo pensija.

Jam taip pat nebus taip stipriai sumažinta senatvės pensija, nes į išankstinę pensiją jis išeis 11 mėn. vėliau.

Pvz., jeigu žmogaus senatvės pensija siekia 600 eurų, bet 11 išankstinės pensijos mėnesių jo pensiją sumažintų 21,12 euro, t. y. iki 578,88 euro.

Tačiau, jei žmogus tuos 11 mėn. pasirinks gauti nedarbo išmoką, jo pensija nesumažės, o netgi padidės.