„40 mln. eurų yra numatyta preliminari suma išpirkti gyventojų esamam turtui – kas liečia sodybas ir turimus pastatus.
Jeigu mes skaičiuojame, kad poreikis yra 40 pastatų, tai vidutiniškai skaičiavom, kad 100 tūkst. yra vienos sodybos vertė, nes praktika parodė, kad tiek buvo įkainojama vidutiniškai ir praeitų poligonų išpirkimo situacija“, – lrt radijui antradienį sakė B. Bieliauskas.
Pasak jo, tai yra preliminari suma, į kurią įskaičiuojamas miškų ir kitos žemės išpirkimas, o galutinės vertės esą paaiškės po individualaus gyventojų turto vertinimo.
„Ta sodybų ar miško kaina gali kisti (priklausomai – ELTA) nuo būklės, turto ir taip toliau“, – teigė B. Bieliauskas.
Sprendimas steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje priimtas Valstybės gynimo taryboje (VGT) gruodžio viduryje.
Viceministro teigimu, poligono teritorija Lazdijuose poligonui pasirinkta dėl kelių priežasčių – čia daug valstybinės žemės, mažas gyventojų tankumas, teritorija taip pat atliepia nacionalinės divizijos poreikius, nes šalyje trūksta analogiškų pagal karinį patarimą reikalingų 15 tūkst. hektarų dydžio plotų.
„Manau, vieta tikrai parinkta ir dėl kitų priežasčių – atliepiant, kad šalia yra Baltarusijos poligonas, Suvalkų koridorius ir galimybė su sąjungininkais plėsti į Lenkijos pusę“, – kalbėjo B. Bieliauskas.
Tuo metu buvusi krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė teigė, jog karinis patarimas naujam poligonui buvo rasti didesnę – 20 tūkst. hektarų – teritoriją.
„Tai, kad pasirinktas Lazdijų rajonas, jau yra kompromisas, tą labai svarbu pasakyti – krašto apsaugos sistema visgi padarė tam tikrą kompromisą ir vertindami įvairius variantus tikrai žiūrėjome, kad žmonėms būtų kuo mažiau nepatogumų“, – LRT radijui sakė O. Mašalė.
Vis tik didžioji dalis Lazdijų rajono gyventojų nesutinka išsikelti iš savo sodybų ar perduoti miško sklypus valstybės reikmėms, šiuo atveju – poligono kūrimui.
Anksčiau kilus diskusijoms, kad naujas poligonas galėtų atsirasti Lazdijų savivaldybės Kapčiamiesčio seniūnijoje, gyventojai sukūrė peticiją, ragino nepalaikyti galimo sprendimo – ją pasirašė virš 2,8 tūkst. žmonių.
Ministerija kreiptųsi į teismą
Gavusi turto vertinimo ataskaitas, ministerija kreiptųsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl nekilnojamojo turto paėmimo aktų surašymo.
Turto savininkai būtų informuojami ir turėtų 30 dienų pasirašyti šiuos aktus. Jei savininkas nesutiktų su kompensacijos dydžiu, ministerija kreiptųsi į teismą dėl akto teisėtumo patvirtinimo. Kompensacijos būtų mokamos pagal nepriklausomų vertintojų ataskaitose nurodytus dydžius“, – BNS perduotame komentare teigė viceministras.
B. Bieliauskas pabrėžė, kad kompensacijos apimtų ne tik žemės rinkos vertę, bet ir visus kitus nuostolius.
„Pastatų, sodinių, želdinių, negauto derliaus vertę, ūkinės komercinės veiklos nutraukimo ar apribojimo nuostolius bei iškėlimo išlaidas.
Gyvenamųjų namų atveju vertinimas būtų atliekamas bent dviem metodais, o savininkui būtų atlyginama didesnė vertė“, – aiškino jis.
Viceministras pažymėjo, kad nors vietiniams medžiotojams kompensacijos nenumatytos, tačiau jie ir toliau galėtų medžioti įsteigto poligono teritorijoje gyvūnų populiacijos kontrolės tikslais.
Projektui besipriešinantys seniūnijos gyventojai yra inicijavę ir peticiją, ją pasirašė apie 2 tūkst. gyventojų. Vietiniai baiminasi, kad bus iškelti iš savo gyvenamųjų vietų ir ragina stabdyti poligono projektą.
Be kita ko, laišką išplatinusi bendruomenė teigia, kad valdžios institucijos ignoruoja vietinių gyventojų interesus ir su jais nediskutuoja.
„Susidaro įspūdis, kad viskas nuspręsta mums už nugarų, o paprastų žmonių likimas niekam nerūpi. Poligono statyba kelia grėsmę ne tik unikaliai regiono gamtai, bet ir pamatinei žmonių teisei gyventi savo žemėje. Tai ne pirmas toks atvejis Lietuvoje – matome, su kokiais sunkumais susidūrė Rūdninkų ir Pabradės apylinkių gyventojai vykdant poligonų plėtrą. „Nacionalinis saugumas“ kaskart iškeliamas aukščiau už konkrečių žmonių gyvenimus“, – rašo bendruomenė.
ELTA primena, kad VGT taip pat nuspręsta dvigubai didinti Tauragėje esančio poligono plotą, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.
Lazdijų savivaldybėje numatyto brigados dydžio poligono plotas turėtų siekti apie 14,6 tūkst. hektarų.
Šį pirmadienį taip pat vyko pirmasis Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovų susitikimas su Kapčiamiesčio gyventojais.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas yra sakęs, kad naujiems poligonams numatyta apie 140–150 mln. investicijų, siekiama, kad veiklą jie pilnai pradėtų dar iki 2030 metų.
