Rinkos ekspertai grūdų augintojams pataria suskaičiuoti savo būsimas išlaidas trąšoms ir pesticidams, įvertinti pastarųjų metų rezultatus ir pamažu tuštinti sandėlius.
Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (ŽŪMPRIS) duomenimis, prieš mėnesį vidaus rinkos sandėliuose dar buvo laikoma 534 tūkst. t kviečių. Stambieji ūkininkai šiuos duomenis patvirtina – daugelis laukia aukštesnių kainų. Kiek laiko liko laukti? Pakalbinti ekspertai ragina ūkininkus skaičiuoti naujojo derliaus išlaidas ir planuoti pardavimą.
Ragina skaičiuoti
Grūdų augintojai gaudo kiekvieną rinkos ekspertų nuomonę apie pasikeitimus pasaulinėje rinkoje ir laukia nors menkiausios žinios apie grūdų supirkimo kainų augimą.
„Jeigu dėl itin šaltos žiemos Šiaurės pusrutulyje pasėliai nukentėtų, tada grūdų supirkėjai ir spekuliantai pultų pirkti praėjusio sezono derlių ir supirkimo kainos pradėtų augti“, – sako AB „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovas Daivas Malinauskas.
Pirmieji požymiai ir tikslesnės prognozės paaiškės tik kovo mėnesį. Ar ne per daug rizikuotume taip ilgai laukdami?
„Patarčiau ūkininkams suskaičiuoti savo būsimas išlaidas trąšoms ir pesticidams, įvertinti pastarųjų metų rezultatus ir pamažu pradėti derlių pardavinėti“, – atsargiai pataria D.Malinauskas.
Šiuo metu grūdų biržose pagal ateities sandorius kviečius galima parduoti po 400 Lt už toną, o rapsus – po 900 Lt už toną.
„Skaičiuokime. Jeigu kviečių derlius siekia 5 t/ha, o rapsų – 3 t/ha, dabartinės supirkimo kainos padengtų tik savikainą. Pavyzdžiui, mūsų skaičiavimu, užauginti hektarą rapsų vidutiniškai reikia 2700 – 3300 Lt. Tiesa, kiekvienas ūkininkas dar gali sutaupyti skirtingą sumą“, – sako D.Malinauskas.
Kainos gali kristi
Pirmąją sausio savaitę kviečių supirkimo kainos buvo pasiekusios sezono maksimumą. Pavyzdžiui, už bušelį (27,4 kg) kviečių buvo mokama 563 JAV centus. Per dvi savaites kaina rinkoje nukrito 10 proc. Kodėl nukrito? Į šį klausimą niekas negali atsakyti. Kartais rinkoje vyksta nepaaiškinamų procesų.
„Šiuo metu rinkoje sudaromos sutartys pirkti šių metų Argentinos ir Australijos grūdus. Derlius vidutinis“, – sako D.Malinauskas.
Pagal Australijos žemės ūkio ir ekonomikos tyrimų agentūros prognozę Australijoje kviečių derlius 2009–2010 m., palyginti su 2008–2009 m., turėtų būti didesnis 5 proc. ir siekti 22 mln. t. Šiuo metu Australijoje javapjūtė eina į pabaigą.
Beje, pastaraisiais metais Lietuvos eksportuotojai labai jaučia Vokietijos grūdų eksportuotojų spaudimą. Štai pirmoje sausio pusėje lietuviai eksportuotojai konkurencinėje kovoje vokiečiams pralaimėjo vieną neblogą sandorį. Ar vokiečiai jau bunda?
Baltijos šalys grūdus pardavinėjo jau 2009 m. rudenį ir gruodžio mėn., o vokiečiai bei anglai derlių laikė sandėliuose ir laukė geresnių kainų. Kiek dar ilgai jie bus kantrūs?
„Labai tikėtina, kad pasibaigus intervenciniam grūdų supirkimui kviečių ir miežių supirkimo kainos gali kristi 20–30 Lt už toną. Manau, kad ūkininkams ateina apsisprendimo metas. Patarčiau apie 50 proc. kviečių ir rapsų parduoti iki derliaus nuėmimo. Trečdalį ar pusę derliaus galima pasilikti ir rizikuojant laukti geresnių kainų“, – svarsto D.Malinauskas.
Iš kur tie grūdai sandėliuose?
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Augalininkystės skyriaus vedėjas Adolfas Damanskis sako, kad, remiantis ofi cialiais grūdų eksporto duomenimis, vidaus rinkoje grūdų liko ne tiek daug, kiek kalbama neoficialiai.
ŽŪM duomenimis, kalendoriniais 2009 m. eksportuota 1,67 mln. t grūdų, iš jų – net 1,2 mln. t kviečių. Daugiausia eksportuota į Daniją, Nyderlandus, Saudo Arabiją, Maroką, Turkiją, Suomiją. Sausio pradžioje Danijoje maistiniai kviečiai buvo superkami po 454 Lt už toną.
ŽŪM duomenimis, ūkininkų sandėliai turėtų būti iššluoti.
„Pernai Lietuvoje prikulta 3,7 mln. t grūdų, eksportuota 1,7 mln. t, o vidaus rinkai reikia 2 mln. t. Iš kur tie grūdai sandėliuose?“ – stebisi A.Damanskis.
Pakalbinkime bet kuriuos stambiuosius ūkininkus ar bendrovių vadovus ir beveik kiekvienas pasakys dar laukiantis geresnių kainų. Gal grūdų augintojai gudrauja?
Priežastis paprasta – skaičiai netikslūs, gaunama paklaida, nes derlius skaičiuojamas pagal kalendorinius metus, o žemės ūkyje reikėtų skaičiuoti nuo vieno iki kito derliaus. Todėl ir A.Damanskis labai nesistebi.
„Ūkininkams nedrįsčiau patarti, nes rinkoje kartais vyksta nepaaiškinamų pasikeitimų“, – sako A.Damanskis.
Skyriaus vedėjo duomenimis, intervenciniams pirkimams miežių supirkta (po 350 Lt) per 70 tūkst. t, o pasiūlyta apie 100 tūkst. t. Kadangi kviečių kainos rinkoje didesnės nei nustatytos intervencinės, todėl kviečių nesupirkta.
ES šalių ūkininkai dar laukia
Kaip žuvis vandenyje ES eksporto rinkoje jaučiasi žemės ūkio kooperatyvo „Kotenas“ direktorius Antanas Kliunka. Šįmet „Kotenas“ grūdus eksportuoja iš Liepojos uosto.
„Smulkieji augintojai grūdus jau pardavė, o stambieji, tikrai žinau, dar laukia geresnių kainų. Pašarinių kviečių Lietuvoje jau nėra, o geresnės kokybės kviečių supirkimo kainos metų pradžioje buvo paaugusios. Šiuo metu Lietuvos rinkoje kainos didesnės nei daugelyje ES šalių. Ar taip bus ilgai? Patikimesnes prognozes galėsime daryti vasario mėnesį“, – sako A.Kliunka.
Direktoriaus žiniomis, grūdų augintojai dar tikisi kainas paauginti 40–50 Lt už toną ir tada parduoti. Ar suspės?
„Dažnai lankausi Danijoje bei Vokietijoje, žinau, kad ES šalių ūkininkai irgi dar laukia aukštesnių kainų. Jeigu jie apsispręs parduoti, tada kainos staigiai gali kristi, geriausiu atveju – nekilti“, – svarsto A.Kliunka.
Albinas Čaplikas
