Pasak analitikų, svarbiausia yra ne tai, kad pajamų apmokestinimo progresiją Lietuvoje garantuoja neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymas. Kur kas reikšmingiau yra tai, kad nėra tiesioginio ryšio tarp progresinės gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sistemos įgyvendinimo ir socialinės atskirties mažėjimo. „Paradoksalu, tačiau remiantis Eurostato duomenimis, krizės laikotarpiu pajamų atotrūkis dažniau aptirpdavo ne progresinę, o proporcinę GPM sistemą taikiusiose šalyse“, – sakė G. Nausėda.
SEB ekonomistų teigimu, iš septynių proporcinį GPM tarifą turėjusių Europos Sąjungos šalių penkiose pajamų nelygybė 2009–2010 m. buvo mažesnė nei 2004–2008 m. ir tik tik dviejose – didesnė. Iš 20 progresinę sistemą taikiusių valstybių dešimtyje atotrūkis sumažėjo ir dešimtyje išaugo.
„Nereikia milžiniškų intelektualinių pastangų nustatyti 30–40 proc. dydžio viršutinį GPM tarifą. Tuomet investuotojams nebeapsimokėtų samdyti Lietuvos programuotojų, apskaitininkų ir jie pasirinktų lengvesne mokesčių našta apkrautus jų kolegas Rygoje arba Taline. Atsisakius steigti veslo paslaugų centrus, nebereikėtų ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų kategorijų – langų plovėjų, valytojų, kavinių padavėjų ir pan. – paslaugų“, – sakė G. Nausėda.
Be to, tų, kuriems galima nukirpti "vilną" yra nepadoriai mažai ambicingiems pajamų perskirstymo užmojams įgyvendinti, teigiama SEB banko ataskaitoje. uždirbančių 2501–3500 Lt pernai buvo 13,9 proc., 3501–5500 Lt – 7,5 proc., 5501 ir daugiau – 2,8 proc. visą ir na visą darbo laiką dirbusiųjų.