Tad „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas (AFI) nusprendė pakelti finansinių prietarų skraistę.
Nešvilpauk – nebus pinigų. Jeigu tame pačiame kambaryje nėra mokslo draugo, besistengiančio užmigti ar pasiruošti egzaminui, švilpavimas pats savaime nėra blogas įprotis. Deja, finansiniuose reikaluose jis svarbesnis: norint išvengti pinigų trūkumo, teks laiką leisti ne vien tiktai švilpaujant, spjaudant ar gaudant, bet ir planuojant savo finansus.
Nedėk rankinės, kurioje yra piniginė, ant žemės – prarasi pinigus. Šiuo prietaru dažniausiai tiki merginos, ir iš esmės jos neklysta. Būkite budrūs – net ir globėjiškos universiteto auditorijos grindys ar jaukus parketas kavinės, kurioje leidžiate pietų pertraukėles, gali tapti puikiausia vieta jūsų ne vietoje paliktų daiktų vagystei.
Gautos stipendijos, darbo užmokesčio ar kitų pajamų negalima išleisti pirmą gavimo dieną. Tiesos yra – gautų pajamų džiaugsmas kartais taip aptemdo protą, jog jūra gali pasirodyti žemiau nei iki kelių, o visos parduotuvės – plačiai atverti duris. Tačiau švaistytis nevertėtų, nes mėnesio pabaigoje kišenėje švilpaujantys vėjai gali sukelti daug nemalonumų.
Kupiūras ir monetas geriau imti kaire ranka, o atiduoti dešine. Jei pinigus žarstysite abiem rankom, didesnė tikimybė, kad viena kita moneta nuriedės į šalį. Apskritai vertėtų žinoti, iš kurios pusės pajamos atkeliauja, ir kokiomis kryptimis jos išplaukia. Taip lengviau prognozuoti ir valdyti savo finansų tėkmę.
Tikėkite, kad esate verti didelių pinigų, ir jie jus susiras. Deja, pinigai nevaikšto, nekrenta, neskrenda, jų nenešioja ir nedalina – juos uždirbame ir išleidžiame mes. Taip, galime laimėti, paveldėti, skolintis ir atgauti, tačiau tai nėra lėšos, kurias lemia lauro lapas kišenėje ar katinas skersgatvyje. Bet garantuojame, jog posakis „kiekvienas yra savo laimės kalvis“, finansiniuose klausimuose – gryna tiesa.
