Europos Komisija (EK) inicijavo bendrosios Europos užimtumo agentūros projektą, skirtą kovai su rekordiniu nedarbu Europoje, pirmadienį pranešė oficialus EK atstovas Jonathanas Toddas.
„Projekte dalyvaus keturių iš 27 ES šalių nacionalinės užimtumo agentūros (Vokietijos, Danijos, Ispanijos ir Italijos)“, – sakė atstovas. Jeigu šis projektas bus sėkmingai vykdomas, tikimasi, kad prie jo prisijungs kitos ES šalys.
Projekto tikslas – suteikti bedarbiams diplomuotiems Europos specialistams iki 30 metų amžiaus informaciją apie galimą įsidarbinimą ES valstybėse ir būtiną tam pagalbą. EK ketina teikti jauniems europiečiams finansinę paramą iki 200–300 eurų persikeliant į darbą kitoje ES šalyje. Europos užimtumo agentūros biudžetas sudaro 4 mln. eurų per metus.
Jau pirmadienį naujoji tarnyba sulaukė per 2 tūkst. pasiūlymų dėl įsidarbinimo, EK tikisi, kad artimiausiu metu jų skaičius išaugs iki 5 tūkst.
Dėl ekonomikos krizės Europoje šių metų pavasarį nedarbas ES pasiekė rekordinį lygį – 10,2 proc. visų darbingų ES piliečių. Sunkiausia situacija – Ispanijoje (24,1 proc.) ir Graikijoje (21,7 proc.). Nepaisant visų pastangų, ES atsidūrė ties recesijos riba: šiais metais prognozuojamas 0-0,2 proc. ekonomikos augimas ES šalyse.
Kaip yra sakęs Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, gyventojų iki 25-erių metų amžiaus kategorija – tai labiausiai išsilavinusi jaunimo karta pasaulyje, bet šie žmonės „nemato perspektyvų ir jaučiasi apgauti dėl savo ateities“.
Pasak Europos Komisijos, Europos universitetai kasmet parengia tūkstančius diplomuotų humanitarinių mokslų absolventų, tuo tarpu Europos ekonomikai trūksta techninių profesijų specialistų. Vis daugiau inžinierių, programuotojų, chemijos ir mikrobiologijos specialistų, dirbančių Europoje, yra išeiviai iš Azijos ir NVS šalių.
Kita vertus, šiuo metu daugumoje Europos šalių galiojančios socialinės sistemos supančioja verslininkus tokiais sunkiais įsipareigojimais, jog darbdaviams naudingiau naudoti stažuočių ir laikinų trumpalaikių sutarčių mechanizmą nei samdyti jaunus specialistus nuolatiniam darbui.
Dėl visų šių veiksnių pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo pabaigos dabartinės 20–30-mečių kartos europiečių pragyvenimo lygis neišvengiamai taps daug žemesnis nei jų tėvų. Šios naujos realybės suvokimas tapo psichologiniu šoku ES piliečiams.
