Susitarimu nustatytos bendros priemonės, kuriomis bus siekiama mažinti elektros paklausą ir surinkti bei perskirstyti energetikos sektoriaus perteklines pajamas galutinių vartotojų naudai.
Elektros energijos paklausos mažinimas
Į neeilinį posėdį susirinkusi ES transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų taryba susitarė dėl savanoriško tikslo sumažinti bendrąjį elektros energijos suvartojimą 10 proc. bei dėl privalomo tikslo sumažinti vartojimą 5 proc. didžiausios kainos valandomis.
Nuspręsta, kad laikotarpiu nuo 2022 metų gruodžio 1 dienos iki 2023 metų kovo 31 dienos valstybės narės turės nustatyti 10 proc. valandų, kuriomis tikėtina elektros kaina bus didžiausia, ir tokiomis valandomis sumažinti suvartojimą, o šiam tikslui pasiekti galės laisvai pasirinkti pageidaujamas ir tinkamas priemones.
Taryba susitarė nustatyti viršutinę 180 EUR/MWh pajamų ribą mažesnes ribines sąnaudas patiriančioms elektros energijos gamintojoms – tokioms gamintojoms, kurios naudoja mažesnių sąnaudų reikalaujančias technologijas, pavyzdžiui, susijusias su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, branduoline energija ir lignitu.
Tokios operatorės per pastaruosius mėnesius gavo neįtikėtinus pelnus, praktiškai nepadidindamos veiklos sąnaudų, kai galutinė elektros kaina išsipūtė dėl pabrangusių anglių ir dujų.
Sutarta viršutinė riba yra skirta išlaikyti operatorių pelningumą ir netrukdyti investicijoms į atsinaujinančius energijos šaltinius.
Be to, valstybės narės naudos savo pasirinktas priemones, kad surinktų ir nukreiptų perteklines pajamas galutiniams elektros vartotojams paremti ir apsaugoti.
Buvo susitarta ir dėl tam tikro lankstumo, leidžiančio koreguoti priemones atsižvelgiant į konkrečias kiekvienos valstybės narės aplinkybes ir nacionaliniu lygmeniu taikomas priemones.
Tai apima galimybę nustatyti didesnę pajamų ribą ar naudoti priemones, kurios dar labiau riboja rinkos pajamas, galimybę diferencijuoti technologijas ir, be kita ko, taikyti apribojimus kitų rinkos dalyvių, įskaitant prekybininkus, pajamoms.
Tais atvejais, kai valstybės narės grynasis elektros energijos importas iš kaimyninės šalies sudaro ne mažiau kaip 100 proc., tokia valstybė narė iki 2022 metų gruodžio 1 dienos turės sudaryti susitarimus, kad pasidalytų dalimi perteklinių pajamų su eksportuojančia šalimi. Kitos valstybės narės taip pat bus kviečiamos sudaryti tokius susitarimus.
Solidarumo įnašas
Taryba susitarė nustatyti laikiną privalomą solidarumo įnašą, pagrįstą perviršiniu pelnu, gautu iš veiklos naftos, dujų, anglių ir naftos perdirbimo sektoriuose.
Šis įnašas bus skaičiuojamas iš 2022 ir (arba) 2023 metų apmokestinamo pelno, kuris daugiau kaip 20 proc. viršys ankstesnių trejų metų pelno vidurkį.
Solidarumo įnašas nepakeis įprastų valstybėse narėse taikomų mokesčių ir rinkliavų.
Šalys galės išlaikyti nacionalines priemones, prilygstančias solidarumo įnašui, jei jos bus suderinamos su reglamento tikslais ir generuos bent panašias pajamas.
Pajamos iš solidarumo įnašo bus panaudotos finansinei paramai namų ūkiams ir įmonėms teikti bei išaugusių mažmeninių elektros energijos kainų poveikiui švelninti.
Paramos priemonės mažoms ir vidutinėms įmonėms
Taryba susitarė, kad valstybės narės galės laikinai taikyti mažesnes už sąnaudas reguliuojamas elektros energijos kainas mažoms ir vidutinėms įmonėms.
Minėtos priemonės yra laikinos ir neeilinio pobūdžio ir galios nuo 2022 metų gruodžio 1 dienos iki 2023 metų gruodžio 31 dienos.
Energijos vartojimo mažinimo tikslai galios iki 2023 metų kovo 31-osios, tuo metu rinkos pajamų „lubos“ galios iki 2023 metų birželio 30 dienos.
