„Procesas yra finišo tiesiojoje, pirkimo procedūra tikrai yra pabaigos fazėje. (...) Metų pabaigoje ar kitų metų pačioje pradžioje – tai tikrai yra savaičių klausimai“, – interviu BNS sakė M. Keizeris, paklaustas, kada turėtų paaiškėti jungties rangovas.
Jis neįvardijo nei konkurso dalyvių, nei jų skaičiaus.
„Epso-G“ nėra perkančioji organizacija. Pirkimą vykdo „Litgrid“ (...) Aš nelabai galėčiau ir turėčiau komentuoti, juo labiau, kad aš tikrai nežinau visų pirkimo proceso detalių. Aš tik žinau, kad pirkimas vyksta, terminai yra suplanuoti ir pirkimas yra baigiamojoje fazėje“, – teigė M. Keizeris.
Jis patvirtino ankstesnius Energetikos ministerijos ir „Litgrid“ teiginius, jog sinchronizavimas gali būti įgyvendintas ir be „Harmony Link“.
„Sinchronizacija, taip pat ir paankstinta, be šio projekto įmanoma. „Harmony Link“ kabelis labiau yra skirtas komercijai ir rinkos aspektams. Vėlesnis šio projekto įgyvendinimas technologiškai pačiai sinchronizacijai savo esme neturi trukdyti“, – BNS teigė M. Keizeris.
BNS žiniomis, tiesti jūrinį kabelį pretenduoja dvi kompanijos: viena jūrinių ir sausumos kabelių gamybos bei statybos lyderių pasaulyje Danijos grupė „NKT Cables Group“ (ji perėmė Švedijos ABB, tiesusios jūrinę jungtį „NordBalt“ tarp Lietuvos ir Švedijos, kabelių gamybos verslą) bei viena didžiausių pasaulyje kabelių gamintojų Italijos „Prysmian Group“.
Tuo metu keitiklių stotis Lietuvoje ir Lenkijoje pretenduoja statyti vienos didžiausių Lenkijos statybų grupių „Budimex“ ir Japonijos „Hitachi Energy“ įmonių Lenkijoje bei Švedijoje konsorciumas. Tai BNS anksčiau patvirtino Lenkijos PSE ir „Budimex“.
2020-ųjų gegužę pasirašyta sutartimi Lietuvos ir Lenkijos operatoriai PSE ir „Litgrid“ pasidalino maždaug 680 mln. eurų vertės projekto darbus: „Litgrid“ atsakinga už nuolatinės srovės aukštos įtampos kabelio Baltijos jūroje tiesimą, o PSE – už keitiklių stočių Lietuvoje ir Lenkijoje statybą.
700 megavatų (MW) galios 680 mln. eurų vertės 330 kilometrų ilgio „Harmony Link“ yra didžiausias ir brangiausias sinchronizavimo projektas. Tai bus antroji Lietuvą ir Lenkiją jungianti elektros jungtis – 2016 metais įrengta sausumos linija „LitPol Link“.
Didžioji dalis 290 kilometrų ilgio kabelio bus tiesiama Lietuvos ir Lenkijos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėse ekonominėse zonose Baltijos jūroje, trasa taip pat kerta Švedijos ekonominę zoną.
