„Lapkritį daugiausia įtakos elektros kainoms Baltijos šalyse turėjo sumažėjusi pasiūla, šiluminių elektrinių remontai Latvijoje ir Lietuvoje, sumenkusi saulės ir vėjo elektros gamyba, išaugęs vartojimas, kurį lėmė mėnesio pabaigoje atšalę orai“, – pranešime teigia „Elektrum Lietuva“ vadovė Neringa Petrauskienė.
Bendrovės duomenimis, 15 minučių intervalu fiksuojamos elektros kainos Baltijos šalių biržoje svyravo nuo -0,44 iki 506,64 euro už MWh.
Skelbiama, kad lapkritį Baltijos šalyse saulės elektrinės pagamino itin nedaug energijos – mažiausiai nuo sausio mėnesio. Tuo metu vėjo energijos gamyba sumažėjo 13 proc. Dėl to, anot bendrovės, paskutinį šių metų rudens mėnesį visos trys šalys importavo 19 proc. daugiau elektros, o tai buvo didžiausias importo kiekis šiemet.
Per mėnesį Baltijos šalyse elektros energijos vartojimas padidėjo 8 proc. ir siekė 2 447 gigavatvalandžių (GWh). Fiksuota, kad Lietuvoje lapkritį buvo suvartota 10 proc. daugiau elektros – iš viso 1 106 GWh. Latvijoje elektros poreikis buvo kone 6 proc. didesnis nei spalį ir siekė 627 GWh, Estijoje vartojimas taip pat augo 6 proc., pasiekdamas 713 GWh.
Tuo metu elektros gamyba Baltijos šalyse sumažėjo 2 proc. ir siekė 1 392 GWh. „Elektrum Lietuva“ duomenimis, Lietuvoje lapkritį buvo pagaminta 25 proc. mažiau elektros energijos nei spalį, Estijoje gamyba sumenko 1 proc., o Latvijoje – išaugo 57 proc.
Praėjusį mėnesį Baltijos šalys bendrai pasigamino 57 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje šis rodiklis siekė 52 proc., Latvijoje – 75 proc., Estijoje – 49 proc., informuoja bendrovė.
