Dėl neįprastai šiltos žiemos ir kritulių, Suomijos elektros energijos išankstinės kainos, kurios geriausiai apibūdina elektros energijos kainas Baltijos rinkoje, smuko 20 proc. per paskutines 6 savaites. Prognozuojama, kad Baltijos regiono šalyse šiemet vidutinė elektros energijos rinkos kaina sieks 2011 m. lygį – t.y. vidutiniškai 43 EUR/MWh. Energijos gamintojo ir tiekėjo AB „Latvenergo“ duomenimis, rizika, kad kainos smarkiai išaugs, yra labai nedidelė.
Dėl perdavimo tinklų apribojimų šiais metais prognozuojamos skirtingos elektros energijos rinkos kainos Baltijos šalyse: Latvijoje ir Lietuvoje vidutiniškai 44 EUR/MWh, o Estijoje vidutiniškai 41 EUR/MWh. Stabilių Skandinavijos elektros kainų prognozes lemia meteorologinės sąlygos, silpnėjančios pasaulio ekonomikos perspektyvos ir krintančios anglį bei dujas deginančių elektrinių gamybinių išlaidos.
„Jei išliks šilti orai ir padaugės kritulių, elektros energijos kainos ir toliau gali mažėti. Esminio elektros energijos vertės sumažėjimo ateityje neprognozuojama, nes tokie veiksniai kaip CO2 išmetimo kvotų kaina ar AE galingumo didinimas Skandinavijoje nebėra lemiami“, - teigia Gatis Junghanas, AB „Latvenergo“ Prekybos skyriaus vedėjas.
CO2 išmetimo kvotų kaina jau sumažėjo iki tokio lygio, kai tolimesnis CO2 kvotų kainų mažėjimas daugiau nebeturės esminės įtakos elektros energijos gamybinėms sąnaudoms. Taip pat ir AE galingumas Skandinavijoje jau artėja prie 90 proc. ir rizika, kad kainos staigiai pakils, artėja prie nulio.
Pasak G. Junghano, į Baltijos regiono šalis 2012 m. numatomas du kartus intensyvesnis elektros energijos importas iš Rusijos ir Skandinavijos, nei per paskutinius dvejus metus. 2010 m. Baltijos regiono šalyse pagamintos elektros energijos apimtys siekė 88 proc. bendro elektros energijos suvartojimo. Prognozuojama, kad 2012 m. Baltijos regiono elektrinės pagamins apie 70–75 proc. bendro elektros energijos suvartojimo.
Elektros gamybos apimtys šiais metais mažės dėl mažesnės Baltijos regiono šalių bendros šilumos ir elektros energijos gamybos. Pagrindinės priežastys: 20 proc. mažesnė Narvos elektrinių gamyba dėl išmetimų apribojimo, 15 proc. mažesnė Dauguvos HE gamyba, kuri paskutiniais metais dėl padidėjusio vandens lygio viršijo normalią, ir 10 proc. mažesnė šiluminių elektrinių gamyba Lietuvoje dėl sumažėjusių subsidijų.
