Teigiama, kad 2025 m. pirmojo pusmečio pabaigoje veikė 75 elektroninių pinigų įstaigos ir 41 mokėjimo įstaiga. Sektoriaus licencinės veiklos pajamos sudarė 311 mln. eurų (tuo pačiu laikotarpiu pernai – 275 mln. eurų), o mokėjimo operacijų suma – beveik 161 mlrd. eurų (2024 m. atitinkamu laikotarpiu – 132 mlrd. eurų).
„Finansiniai rezultatai atskleidžia nuoseklų sektoriaus augimą, tačiau jis yra sutelktas didžiausiose įstaigose, todėl bendra augimo dinamika nėra tolygi. Reikšminga dalis įstaigų, kurios generuoja nedideles licencines pajamas natūraliai susiduria su poreikiu plėsti veiklos mastą, keisti veiklos modelį, ieškoti naujų investuotojų arba trauktis iš rinkos“, – pranešime cituojama LB Prudencinės priežiūros departamento direktorė Renata Bagdonienė.
„Nors visos įstaigos atitiko kapitalo reikalavimus, rekomenduojama daugiau dėmesio skirti kapitalo planavimui ir didinti kapitalo lygį“, – priduria ji.
Duomenys rodo, kad pagal licencines pajamas dešimt didžiausių įstaigų uždirbo 192 mln. eurų ir tai sudaro apie 62 proc. sektoriaus licencinių pajamų. Taip pat dešimt pagal mokėjimo operacijų sumą didžiausių elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų generavo apytiksliai 60 proc. viso sektoriaus apyvartos – šiek tiek daugiau nei 99 mlrd. eurų.
LB teigia, kad rinkoje iš viso yra 32 didelės įstaigos – pagal apyvartą jų mokėjimo operacijų suma yra lygi arba didesnė už 1 mlrd. eurų. Jos sudaro beveik 30 proc. visos rinkos, o 51 maža ir vidutinė įstaiga pagal apyvartą sudaro beveik pusę visumos – 44 proc.
Nors įstaigų generuojančių mažas licencines pajamas ir apyvartą skaičius vis dar didelis, centrinis bankas pastebi augimo tendencijų.
Pasak institucijos, įstaigų, kurių apyvarta nesiekė 50 mln. eurų, apžvelgiamo laikotarpio pabaigoje buvo šešiomis mažiau, o įstaigų su mažesnėmis nei 1 mln. eurų pajamomis sumažėjo dvylika. Dalis jų perėjo į aukštesnių pajamų lygį, o dalis – baigė veiklą.
LB taip pat pabrėžia, kad apžvelgiamu laikotarpiu centriniuose bankuose laikoma klientų lėšų dalis sumažėjo 91 proc. – nuo 922,4 mln. iki 80,9 mln. eurų. Klientų lėšų dalis, laikoma Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) kredito įstaigose iki pareikalavimo, padidėjo 41 proc. – nuo 871 mln. iki 1,2 mlrd. eurų. Tą lėmė reguliavimo pakeitimai visos ES mastu.
Be to, elektroninių pinigų bei mokėjimo įstaigos, palyginti su 2024 m. atitinkamu laikotarpiu, investavo 65 proc. daugiau klientų lėšų į saugų, likvidųjį turtą – pernai pirmojo pusmečio pabaigoje į saugų, likvidųjį turtą investuota 650,3 mln., šiemet tuo pačiu laikotarpiu – 1,1 mlrd. eurų). Anot centrinio banko, tai rodo reikšmingai mažėjančias sektoriaus rinkos ir atitinkamai kapitalizacijos bei likvidumo rizikas.
Nagrinėjimo laikotarpio pabaigoje visos sektoriaus įstaigos vykdė nuosavo kapitalo reikalavimus, tiesa, dešimt įstaigų balansavo ant minimalios ribos. LB yra pabrėžęs, kad elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos turėtų stebėti ir nuolat palaikyti didesnį kapitalizacijos lygį, kad, įvykus netikėtumams ar patyrus nenumatytų išlaidų, nepritrūktų finansinių išteklių.
2025 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos bankas baigė 2 patikrinimus, pritaikė 1 poveikio priemonę, surengė 14 susitikimų su sektoriaus įstaigomis, išsiuntė 46 raštus, kuriuose atkreipė dėmesį į tobulintinas vietas.
