Kai 2015 metais „Mercedes-Benz“ pristatė GLC modelį, vokiečiai turėjo aiškų tikslą – sukurti automobilį, kuris priverstų vairuotojus pamiršti tradicinius universalus ir pakeistų kampuotą GLK pirmtaką.
Daugiau „Autopilotas“ laidos reportažų – specialioje rubrikoje.
Gamintas iki pat 2023 metų, šis „premium“ klasės krosoveris tapo vienu populiariausių markės modelių. Nors šiandien antrinėje rinkoje jis vilioja prabanga ir C klasę lenkiančiu praktiškumu, pirkėjams derėtų atidžiai rinktis variklį ir patikrinti vietas, pro kurias į saloną gali patekti pražūtinga drėgmė.
Pranašesnis už C klasės universalą
Vienas pagrindinių GLC kozirių kovoje su giminingu C klasės universalu – akivaizdus praktiškumo pranašumas. Bagažinės tūris čia siekia 550 litrų, kai tuo tarpu universalas siūlo tik 490 litrų. Pridėjus aukštesnę sėdėjimo poziciją, didesnę erdvę galvai ir solidžią prošvaisą, tampa aišku, kodėl pirkėjai masiškai persėdo į šį krosoverį.
Tačiau tikroji „Mercedes-Benz“ magija atsiskleidžia kelyje. Bandytas modelis su 3 litrų V6 dyzeliniu varikliu (generuojančiu apie 260 AG) ir 9 pavarų automatine dėže demonstruoja pavyzdinį rafinuotumą.
Nors automobilis turi „Sport“ režimą, bandymai įveikti posūkius agresyviai greitai primena apie aukštą svorio centrą ir sportiško tikslumo trūkumą. Šis automobilis sukurtas ne lenktynėms, o „Comfort“ režimui. Būtent tada važiuoklė sugeria kelio nelygumus taip švelniai, kad komforto lygiu GLC neretai pranoksta net tą patį C klasės universalą.
Verta paminėti, kad siekiant pabrėžti visureigišką prigimtį, beveik visi modeliai (išskyrus bazinius 2 litrų benzininius variantus) buvo komplektuojami su visų varančiųjų ratų pavara, o ieškantiems išskirtinio stiliaus buvo siūloma ir „Coupe“ kėbulo versija.
Ar „Mercedes-Benz GLC“ patikimas?
Nors GLC laikomas kokybišku automobiliu, netinkamas variklio pasirinkimas gali brangiai kainuoti. Ekspertai primygtinai rekomenduoja vengti 2 litrų darbinio tūrio turbobenzininių agregatų. Šie varikliai liūdnai pagarsėjo dėl stūmoklių lūžių, dažnų turbinų gedimų ir problemų su vandens siurbliais. Ieškantiems ramybės, dyzelinės versijos yra gerokai patikimesnis ir ilgaamžiškesnis pasirinkimas.
Kita silpnoji vieta – elektronika, kuri dažnai kenčia nuo drėgmės. Paradoksalu, bet vanduo į valdymo blokus gali patekti ne tik per užsikimšusius stoglangio drenažus, bet ir per nesandarius stogo bagažinės laikiklius. Prieš perkant automobilį, būtina patikrinti, ar salone nėra drėgmės kvapo ar vandens pėdsakų. Taip pat verta atkreipti dėmesį į vairo mygtukų būklę – stipriai nusidėvėję mygtukai dažnai išduoda, kad automobilio rida yra gerokai didesnė, nei rodo skydelis, arba kad jis buvo eksploatuojamas itin intensyviai.
Daugiau įžvalgų – „Autopilotas“ reportaže.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
