Nerijaus Mačiulio teigimu, kainų tendencijos priklausys nuo konflikto Artimuosiuose Rytuose eigos bei kada bus atvertas laivybai svarbus Hormuzo sąsiauris.
„Didžiąją dalį infliacijos šuolio jau pamatėme. Tikėtina, kad gegužę bus infliacijos pikas, jis sieks apie 6–7 procentus, bet tai turėtų būti pikas. Aišku, su sąlyga, kad naftos ateities sandoriai nemeluoja ir Hormuzo sąsiauris vasarą atsidarys ir bent kažkiek naftos per jį bus eksportuojama“, – žurnalistams trečiadienį sakė N. Mačiulis.
Mačiulis: infliacijos pikas, tikėtina, bus pasiektas gegužę
Pasak ekonomisto, nuo karo pradžios infliacija apsiribojo tik naftos ir dyzelino kainų augimu, tuo metu dujų, elektros ir grūdų kainos kol kas smarkiai nepakito: „Dėl to nematome labai didelio infliacijos šuolio.“
Tuo metu maistas, anot ekonomisto, šiemet brangti neturėtų.
„Maisto produktų brangimo nesimato, žiūrint į visas maisto žaliavas – grūdų, žaliavinio pieno, kavos, kakavos pupelių kainas matome sumažėjusias. Tai gera naujiena vartotojams. Bet infliacija yra per kitus kanalus – pabrangusį kurą, didėjančias darbo sąnaudas, kas kelia prekių ir paslaugų kainas“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Analitiko teigimu, didesnį neigiamą poveikį infliacijai nei užsitęsusi Hormuzo blokada turėtų galimas JAV sprendimas riboti energetinių išteklių eksportą Europai.
„Jei JAV administracija prieš rudens rinkimus nuspręstų, kad reikia valdyti infliaciją šalies viduje apribojant naftos ir gamtinių dujų kainų eksportą, tai būtų labiausiai neigiamas scenarijus Europai, nes esame labai priklausomi nuo gamtinių dujų importo iš JAV“, – sakė ekonomistas.
Naujausiomis „Swedbank“ prognozėmis, vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 5,2 proc. bei bus didžiausia regione. Sausį bankas prognozavo 3,5 proc. infliaciją.
Anot banko, infliaciją skatina ne tik pabrangusi nafta ir kuras, bet ir šiemet įsigalioję mokestiniai pakeitimai bei sparčiai augančios darbo sąnaudos.
