Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, kad tai atveria papildomų galimybių Lietuvos regionams, turizmo verslui ir tarptautiniam šalies matomumui.
„Bendros Lietuvos pastangos kartu su Latvija, Lenkija, Estija, Rumunija, Bulgarija ir Slovakija davė rezultatų – Rytų pasienio regionų specifika ir poreikiai atsispindi naujojoje Europos turizmo strategijoje. Lietuvai tai ypač svarbu, nes turizmas pasienio regionuose yra ne tik ekonominės veiklos ir darbo vietų šaltinis, bet ir galimybė stiprinti vietos bendruomenes, išlaikyti regionų patrauklumą bei atsparumą geopolitiniams iššūkiams. Sieksime, kad naujosios strategijos priemonės padėtų mūsų regionams pritraukti daugiau lankytojų, skatintų investicijas ir sudarytų sąlygas verslui kurti konkurencingus turizmo produktus“, – pranešime cituojamas ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Turizmas yra reikšminga Europos ekonomikos dalis – sektorius sukuria apie 10 proc. ES bendrosios pridėtinės vertės, jame dirba daugiau kaip 20 mln. žmonių, o didžiąją dalį iš maždaug 5 mln. turizmo įmonių sudaro mažosios ir vidutinės įmonės.
Naujojoje strategijoje daug dėmesio skiriama būtent jų konkurencingumui: siekiama mažinti nereikalingą administracinę naštą, skatinti inovacijas, skaitmenizaciją, darbuotojų kompetencijų stiprinimą ir gerinti galimybes naudotis duomenimis bei pažangiomis technologijomis.
Lietuvos turizmo sektoriui ypač aktualus strategijos tikslas mažinti sezoniškumą ir tolygiau paskirstyti turistų srautus. Europos kelionių komisijos duomenimis, 2026 m. vasarą tarptautinių turistų atvykimų į Europą skaičius augo 3 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, o didesnius užsienio lankytojų srautus fiksavo 80 proc. Europos krypčių. Sparčiausiai augo mažesnės ir gerą kainos bei kokybės santykį siūlančios kryptys. Šiaurės Europoje nakvynių skaičius padidėjo 7,2 proc., o turistų atvykimų – 6,2 proc. Vis ryškesnė tendencija keliauti ne tik vasaros sezono metu, bet ir kitais metų laikais.
Pasak ministerijos, šios tendencijos atveria galimybių ir Lietuvai. Mūsų regionai gali pritraukti lankytojus ne tik vasarą, bet ir kitais sezonais, pristatydami kultūros, gamtos, gastronomijos, sveikatinimo bei aktyvaus laisvalaikio pasiūlymus. Tolygiau pasiskirstantys turistų srautai reikštų stabilesnes pajamas vietos verslams, daugiau darbo galimybių ir didesnę naudą regionų ekonomikoms. Tai ypač svarbu mažesnėms vietovėms, kurių turizmo potencialas dar nėra iki galo išnaudotas.
Strategijoje taip pat numatoma kurti bendrą Europos turizmo duomenų erdvę, steigti Europos turizmo akademiją, padėsiančią stiprinti sektoriaus darbuotojų kompetencijas, plėtoti priemones, kurios leis geriau planuoti turistų srautus ir turizmo vietovių valdymą.
Tikimasi, kad šios priemonės suteiks verslui daugiau galimybių priimti duomenimis pagrįstus sprendimus, gerinti paslaugų kokybę ir kurti lankytojų poreikius atitinkančius produktus.
Be to, strategijoje numatoma steigti Europos turizmo krizių koordinavimo tinklą, kuris padės valstybėms narėms ir turizmo sektoriui geriau pasirengti geopolitinėms, klimato ir kitoms krizėms bei koordinuoti veiksmus joms kilus.
Naujosios strategijos įgyvendinimą koordinuos EK, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, regionais, vietos valdžios institucijomis, turizmo verslu ir kitais sektoriaus partneriais. Lietuvai svarbu aktyviai dalyvauti šiame procese, kad Europos mastu numatytos priemonės atlieptų ir mūsų šalies regionų bei verslo poreikius.
