„Fiskalinė drausmė turi būti, bet turime žiūrėti ir į bendrą kontekstą, kas vyksta Europos Sąjungoje (ES) ir kokia elgsena yra kitų valstybių. Mes Lietuvoje esame pavyzdingi pagal tai, kaip mes laikomės finansinio tvarumo“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė E. Grikšas.
„Tiesa, siekiant išlaikyti įsipareigojimus ir inicijuoti veiklas, kurios svarbios Lietuvos gyvybingumui, konkurencingumui bei demografijos problemoms spręsti – manau, kad ta diskusija apie 3 proc. deficitą ir kiek mes iš jo galime išlipti – tai tikrai yra teisinga“, – tikino ministras.
Pateisintų 3 proc. biudžeto deficito viršijimą, jei būtų skiriama investicijoms
Jis teigė, jog pateisintų 3 proc. biudžeto deficito viršijimą, jei tai būtų skiriama investicijoms, kurios prisidėtų prie šalies konkurencingumo. Tiesa, E. Grikšas pripažino, kad nereikėtų pernelyg išauginti deficito, nes tai galėtų reikšmingai išauginti Lietuvos skolos aptarnavimo kaštus.
„Daugelis ES šalių yra išlipusios virš tos ribos, bet vėlgi – sprendimai turi būti subalansuoti, kad skolos aptarnavimo kaštai nenugultų ir negrįžtų mums su dar didesnėmis išlaidomis“, – kalbėjo Vyriausybės narys.
„Investicijoms, kurios kurtų konkurencinį pokytį valstybėje – taip, (pateisinčiau didesnį nei 3 proc. deficitą – ELTA)“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras.
ELTA primena, kad antradienį prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius sakė, kad siekdama išlaikyti pakankamą gynybos finansavimą Lietuva kitąmet galėtų viršyti pagal Mastrichto kriterijus nustatytą biudžeto deficito lygį.
Pagal Mastrichto kriterijus, Lietuvos biudžeto deficitas negali viršyti 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės skola – 60 proc. nuo BVP.
Šių metų valstybės biudžeto deficitas, neįskaitant ES taikomos išimties dėl gynybos išlaidų, sudaro 2,8 proc. BVP, valdžios sektoriaus skola – 45,4 proc. BVP.
Pasak prezidento patarėjo, Europos Komisijos (EK) prognozės rodo, kad kitų metų vidutinis ES fiskalinis deficitas sieks apie 3,6 proc. BVP, netgi turint omenyje tai, kad dauguma ES šalių neskiria 5 proc. dydžio finansavimo gynybai.
V. Augustinavičiaus teigimu, dėl didesnių biudžeto išlaidų galima tartis su EK, aiškinant, kad gynybai skiriamos lėšos yra laikina, kontroliuojama investicija, kuri ilguoju laikotarpiu neturės didelės neigiamos įtakos fiskalinei politikai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
