Atvykusi į Dzūkiją viešnia iš Žemaitijos stebėjosi: kokie uogienojai, kaip smagu rinkti uogas - jokių brūzgynų. Ji džiaugėsi prisirinkusi miško gėrybių, nes už parduodamas pakelėse prašoma pašėlusios kainos. "Miesto laikraštis" domėjosi, ar galima prasigyventi iš uogų? Jazminų turguje artėjant pietų metui siūlančiųjų miško uogų nedaug - kas prekiavo, jau pardavę. Merginos, turėjusios žemuogių, siūlė stiklinę už 3 litus. Kvapnias uogas studentė Kristina ir būsima abiturientė Edita rinko rytą miškelyje netoli miesto.
Labai mažai galimybių nusipirkti pakelėje rinktų, automobilių išmetamosiomis dujomis, dulkėmis "paskanintų" žemuogių - dėl netinkamų oro sąlygų jos visos sudžiūvo neprinokusios.
Prekiaujančių mėlynėmis - keletas, už litrą jie prašo 8 litų. Pensininkė Justina, susikooperavusi su kaimynu, antros grupės invalidu Rimantu, mėlynių atvežė net nuo Druskininkų, iš Giluvinės miško. Dvylikos litrų kibirą jie rinko aštuonias valandas. Bilieto kaina į vieną pusę - 5,50 Lt, bet abiem galioja nuolaida. Tik dvigubai mažiau mokant už kelionę galima už uogas prisidurti prie pensijos ar invalidumo išmokos. Mėlynės iš Giluvinės didelės, rinktinės, bet, pasak rinkėjų, kiekvieną uogutę teko nubraukti pirštais.
Trys litai už stiklinę žemuogių, 4 - už puslitrį mėlynių - vaistų kainos. Bet tai tikri gamtos turtai. Medikai teigia, kad stiklinė šių uogų žmogaus organizmą visiems metams aprūpina geležimi. O beisikundžiančius pilvo negalavimais vaikinus dar žolininkė Eugenija Šimkūnaitė siųsdavo į mišką suvalgyti saujos mėlynių.
Jos dažnai slepiasi vėjo nepasiekiamose, žemose įlomėlėse, uogautojams čia nesaldu: zuja įkyrios musės, dūzgia keli "simfoniniai orkestrai" uodų, pavargęs ne visada gali nugriūti į samanas - ten karaliauja skruzdėlės. Dažnai panižusiame sprande ar pažastyje rinkėjai randa įsisiurbusią erkę. Drėgnesniuose raisteliuose galima susidurti ir su nuodingąja angimi.
Mokytoja Žydrūnė iš Vilniaus vietinės dzūkės aprengta uogų rinkimo "kostiumu", užsimaukšlinusi kepurėlę ir nupurkšta skysčiu nuo uodų, po dviejų valandų ėmė domėtis, kiek kainuoja uogos pakelėse. Rankiodama iš kibiro spyglius ir smilgų sėklas ji piktinosi, kaip tie "storapilviai miesčionys" drįsta derėtis su uogas pardavinėjančiais vaikais, turėtų prie prašomų pinigų dar litą kitą pridėti.
Kad ir brangios, uogos perkamos. Šalia šių miško gėrybių jau rikiuojasi juodieji serbentai - indelis (kilogramas suvirš) 3 litai. Du vaikinukai droviai siūlo "naminių" aviečių - 4 litai už maždaug 300 gramų indelį. Dar galima rasti ir vėlyvųjų braškių: tradicinis plastmasinis indelis - 6 litai. Pigiausi raudonieji serbentai - 2 litai už litrą.
Kailinių nusipirkti uogų rinkėjai gal ir nepajėgs, bet merginos ar avietes parduodantys vaikinukai, nekvaršindami tėvams galvų, įsigys trokštamą daiktą ar kitaip išleis savo uždirbtus pinigus.
Laisvė PAKERTYĖ
