Socialiniame tinkle „Facebook“ kaunietis Tautvydas (vardas – pakeistas) pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti nemenkai duobės apgadintas automobilis:
„Linksmai pasitikau pavasarį Kauno keliuose. Būkite atsargūs.“
Žmonės komentaruose dalijosi panašiomis patirtimis ir teiravosi, kas tokiu atveju kaltas – ar savivaldybė, ar kelininkai, o galbūt tokiais atvejais automobilio remonto išlaidos krenta vien ant vairuotojo pečių?
Kada ir kiek nuostolių padengia savivaldybė?
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis aiškino, kad patekus į tokią situaciją vairuotojui yra labai svarbu tinkamai užfiksuoti įvykį.
„Norint kreiptis dėl žalos atlyginimo, būtina pateikti policijos pažymą apie registruotą įvykį, transporto priemonės registracijos liudijimą, techninės apžiūros dokumentą, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo galiojimą patvirtinančius dokumentus, taip pat remonto sąskaitas ir apmokėjimo įrodymus“, – vardijo pašnekovas.
Jis nurodė, kad savivaldybė atlygina už faktiškai patirtas (realias) išlaidas. Tai gali būti prakirstos padangos keitimas, ratlankio lyginimas ar kiti su įvykiu tiesiogiai susiję automobilio remonto darbai. Kiekvienas atvejis esą vertinamas individualiai.
Pasak A. Pakalniškio, kompensacijos dydis priklauso nuo patirtos žalos, o išmokėjimo terminas – nuo pateiktų dokumentų išsamumo.
„Įprastai, jei visi reikalingi dokumentai pateikiami tinkamai, sprendimas priimamas ir kompensacija išmokama per 1–2 mėnesius.
Jei prašoma patikslinti informaciją, procesas gali užtrukti ilgiau. Prašymus nagrinėja speciali darbo grupė, kuri renkasi vieną ar du kartus per mėnesį“, – komentavo Kauno savivaldybės atstovas.
Kada atsakingas yra pats vairuotojas?
A. Pakalniškis atkreipė dėmesį, kad tam tikrais atvejais atsakomybė gali tekti ir pačiam vairuotojui.
Tai nustatoma vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis, įvertinus konkrečias eismo įvykio aplinkybes.
Draudimo bendrovės „If“ transporto žalų grupės vadovė Lietuvoje Guoda Jasaitė antrino, kad atsakomybė priklauso nuo konkrečių aplinkybių.
Jeigu skiriamaisiais ženklais nepažymėtos duobės išvengti nepavyksta ir automobilis yra apgadinamas, pirmiausia rekomenduojama kviesti policiją.
„Pareigūnai turėtų užfiksuoti eismo įvykio aplinkybes, nubraižyti schemą, pažymėti duobės vietą, išmatuoti ar bent aprašyti jos skersmenį bei gylį.
Tai – svarbūs duomenys, galintys turėti reikšmės sprendžiant dėl atsakomybės ir žalos atlyginimo“, – dėstė pašnekovė.
Anot jos, taip pat labai svarbu ir pačiam vairuotojui surinkti kuo daugiau įrodymų: nufotografuoti duobę iš skirtingų kampų, užfiksuoti jos gylį, kelio dangos būklę, bendrą situaciją aikštelėje ar kelyje, matomumą, apgadinimus automobilyje.
„Šie duomenys aktualūs tiek kreipiantis į draudimo bendrovę, tiek reiškiant pretenziją kelio savininkui ar valdytojui.
Pagal teismų praktiką, dalis atsakomybės gali tekti ir pačiam vairuotojui, jei nustatoma, kad jis nepasirinko saugaus greičio ar nebuvo pakankamai atidus“, – pridūrė „If“ atstovė.
Kokią žalą duobės padaro automobiliui?
G. Jasaitė pastebi, kad nutirpus sniegui ir keliuose atsivėrus duobėms paprastai padaugėja atvejų, kai apgadinami automobiliai.
Jos teigimu, pavasarį tokių įvykių fiksuojama daugiau, nes dėl temperatūros svyravimų, drėgmės ir šalčio–atlydžio ciklų kelio danga silpnėja, o duobės gali atsirasti labai greitai.
„Tokiais atvejais dažniausiai apgadinamos padangos ir ratlankiai, tačiau gali būti pažeistos ir pakabos ar vairo mechanizmo dalys, kartais – bamperis ar kitos kėbulo dalys.
Žalos dydis gali skirtis priklausomai nuo apgadinimų masto, tačiau dažniausiai siekia nuo kelių šimtų iki maždaug tūkstančio eurų“, – atskleidė G. Jasaitė.
Pasak jos, jei automobilis apdraustas „Kasko“ draudimu, vairuotojas gali kreiptis į savo draudimo bendrovę.
Ši, įvertinusi žalą pagal draudimo sąlygas, išmoka draudimo išmoką, ir esant visiems reikiamiems įrodymams gali pateikti pretenziją atsakingam kelio savininkui ar administratoriui.
