Maisto talonai Amerikoje – skurdo simbolis. Kad išgyventų, dabar jais naudojasi rekordinis paskolų bankams neįstengiančių grąžinti amerikiečių skaičius – 28 mln.
Tai akivaizdus ženklas, liudijantis, kad turtingiausia pasaulio valstybė išgyvena ekonominę krizę, teigia britų dienraštis „The Independent“.
Mes ir anksčiau žinojome, kad reikalai Volstryte klostosi nekaip, tačiau dar blogesnė padėtis gali susidaryti kur kas mažiau žinomose Amerikos miestų gatvėse, pastebi dienraštis. Gąsdinanti vyriausybės statistika liudija, kad dėl naujo JAV ekonomikos sąstingio pavojaus netrukus rekordinis skaičius amerikiečių išgyventi ir savo šeimas išmaitinti pajėgs tik naudodamiesi maisto talonais.
JAV Kongreso biudžeto valdyba pesimistiškai prognozuoja, kad praėjusių metų spalį prasidėjusiais naujais finansiniais metais 28 milijonai amerikiečių naudosis valdžios išduodamais talonais, už kuriuos galės įsigyti svarbiausių maisto produktų. Tai didžiausias skaičius nuo pat paramos maisto produktais programos, įsteigtos JAV 7-ąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį, vykdymo pradžios.
Pasak dienraščio, skurstančių žmonių skaičiaus didėjimas – 2007 m. maisto talonais naudojosi 26,5 mln. žmonių – iš dalies gali būti aiškinamas tuo, kad pastaruoju metu valdžia ėmė aktyviau informuoti visuomenę apie šią programą. Be to, vietoj popierinių kuponų buvo pradėtos naudoti elektroninės debetinės maisto programos kortelės. Tačiau didžiausią įtaką turėjo susiklosčiusi ekonominė padėtis – eiliniams amerikiečiams vis sunkiau pakelti blogėjančios ekonomikos sunkumų naštą. Įkeisto būsto praradimas, spartus darbo vietų mažėjimas ir veržlus kainų augimas apsunkino žmonių gyvenimą.
Ekonominio aktyvumo nuosmukio Amerikoje simboliu tapo ištisos gatvės, kuriose pastatyti namai buvo atimti iš paskolas nepajėgiančių grąžinti žmonių, ir didėjantis be nuosavos pastogės likusių gyventojų skaičius. Tačiau dabar krizė kirto į jautriausią vietą. Nepasiturintiems amerikiečiams vis sunkiau nusipirkti maisto. Galbūt maisto talonai nėra pats geriausias ekonomikos sveikatos rodiklis, tačiau jie daug ką pasako, teigia „Independent“.
Mičigano valstija dėl sunykusios gamybinės bazės, ypač automobilių pramonėje, jau ne vienerius metus išgyvena savąją mini recesiją, teigia dienraštis. Vis daugiau žmonių netenka darbo. Šiandien kas 8 Mičigano gyventojas naudojasi maisto talonais – tai dvigubai daugiau, nei 2000 m. „Per paskutiniuosius metus tokių žmonių skaičius smarkiai išaugo, tačiau pastaraisiais mėnesiais jis padidėjo dar labiau, - pasakoja maisto programos Mičigane atstovė spaudai Maureen Sorbet. – Maisto talonus ima vis daugiau žmonių. Be šios programos kai kurioms šeimoms ir vaikams tektų badauti.“
Pasak leidinio, šis reiškinys neapsiriboja vien tik pramonine šalies šiaurine dalimi. 40 valstijų pranešė, kad per praėjusius metus, iki 2007-ųjų gruodžio, gyventojų prašymų skirti maisto talonų padaugėjo. Iš tikrųjų „talonai“ yra elektroninės kortelės, kurių lėšas automatiškai kartą per mėnesį papildo vyriausybė, o pinigai iš jos nuskaičiuojami parduotuvės kasoje. Mažų mažiausiai 6 valstijose, tarp jų Floridoje, Arizonoje ir Merilande, per praėjusius metus tokių talonų paklausa padidėjo 10 proc. O Rod Ailando valstijoje žmonių, gaunančių maisto talonus, skaičius per pastaruosius 2 metus išaugo 18 proc.
Maisto programa JAV buvo įsteigta prieš 40 metų, kai daug amerikiečių realiai susidurdavo su bado grėsme. Neseniai įvykęs popierinių talonų pakeitimas debetinėmis elektroninėmis kortelėmis padėjo atsikratyti įspūdžio, neva naudotis šia parama gėdinga. Naujoji kortelė veikia taip pat, kaip ir debetinė banko kortelė. Kad gautum teisę į tokią pagalbą, visai nebūtina mirti iš bado, pastebi dienraštis. Programos parama gali naudotis visi mažas pajamas gaunantys amerikiečiai, jeigu jos yra mažesnės už oficialų skurdo lygį (maksimali parama pajamų neturinčiai 3 asmenų šeimai 2007-aisiais fiskaliniais metais buvo 408 JAV dol. per mėnesį – red.).
Hubertui Liepniekui tokia kortelė – tikras išsigelbėjimas, rašo „Independent“. Neseniai jis išėjo iš kalėjimo, nakvoja Manhetene esančiuose nakvynės namuose, o maistą perkasi „Morgan Williams“ prekybos centre 23-oje gatvėje. Vakar kartus su savo drauge Christine Schultz, kuri gali judėti tik neįgaliųjų vežimėlyje, už paskutiniuosius kortelėje likusius 82 centus jie nusipirko bananą ir kavos puodelį.
„Po 3–4 dienų kortelė vėl bus papildyta“, - aiškina Liepniekas. O kol kas, prisipažįsta benamis, jie pasistengs su mažesnių maisto parduotuvių savininkais susitarti ir pakeisti kortelės vertę į grynuosius, nors tai ir draudžiama. „Taip daryti negalima. Aš gausiu po 7 dolerius už 10“.
„Morgan Williams“ maisto parduotuvės, kurioje apsiperka šis benamis, valdytojas Richardas Enrightas sako, kad maisto talonais atsiskaitančių klientų skaičius išlieka stabilus, tačiau, jo manymu, netrukus tokių žmonių bus daugiau. „Mūsų rajone daugiausia gyvena vyresniojo amžiaus žmonės bei tie, kurie anksčiau dirbo miesto tarnybose ir gauna talonus“, - sakė jis. Maisto talonai buvo įvesti siekiant padėti žmonėms nusipirkti valgio, tačiau jų nepakanka visoms šeimos maisto išlaidoms padengti, pastebi „Independent“. Dabar, pasak R. Enrighto, iškilo problema – kainų augimas sumažino šios vyriausybės paramos vertę.
„Per praėjusią šv. Patricko šventę mes prekiavome airiška duona iš neraugintos tešlos, vienas kepalėlis kainavo 1 dolerį ir 99 centus. Šiemet ji pabrango iki 2 dolerių 99 centų. Kainos auga, nes brangsta benzinas, didėja produktų pristatymo į miestus išlaidos, kyla žaliavų kaina. Žmonės skundžiasi, o aš aiškinu, kad nesu kaltas dėl to, jog viskas brangsta“, - sakė parduotuvės valdytojas.
JAV žemės ūkio departamento duomenimis, maisto produktų, būtinų skurdžiai gyvenančiai 4 asmenų šeimai pramisti, rinkinys per vienerius metus pabrango 6 proc. „Tačiau maisto programos parama šeimai nepadidėjo, nors kainos išaugo, - pažymi Ajovos valstijoje veikiančio labdaros maisto fondo vadovė Dayna Ballantyne. – Mūsų klientai nebegali įpirkti maisto, kurį pirkdavo anksčiau.“
Manoma, kad naujausia statistikos ataskaita apie padėtį JAV darbo rinkoje per praėjusį mėnesį atskleis, kad kovą visoje šalyje darbo neteko dar 50 tūkstančių žmonių, o nedarbo lygis pakils iki 5 proc., rašo „Independent“.
