Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Prasti stintų laimikiai šį žvejybos sezoną šokiravo Rusnės žvejus. Neršti migruojančių stintų būriai esą keičiasi kas kelerius metus, bet nuostolių įmonės sako patyrusios ne tiek dėl mažų sugavimų, o kiek dėl pakeistos žvejybos vietos pirkimo tvarkos.
Beveik tris savaites, nuo kovo vidurio, laukę gausių stintų laimikių, Rusnės žvejai pagaliau pasidavė. Valtis ištempė į krantą, o tinklus padžiovė. Iš 23 įmonių laimę vis dar bando vos kelios.
„Pernai mes pagavom 30 tonų, o šiemet – dvi tonas. Būdavo mes per porą savaičių pagaudavom, žvejyba trukdavo 5-6 dienas. Pagaudavom tą didžiausią kiekį stintos, esam pagavę ir 8 tonas iš vieno traukimo“, – žvejybos įmonės savininkas Kęstutis Kėrys.
Žvejai sako tikėjęsi mažų laimikių, nes neršti stintos čia grįžta kas ketverius metus. Bet šiemetiniai – juos tiesiog šokiravo. Tiek mažai sugauta buvo prieš 34 metus.
„Šįmet bus pagauta ne daugiau 60 tonų ir tarp jų labai daug atplaukė į nerštą stintelių. Tai toks porūšis stintų, kuris taip pat yra naujiena mūsų krašte. Didesni, gausesni jų kiekiai pasirodė 2010 Nemuno žemupyje ir šiemet irgi pusę laimikio buvo stintelės“, – pasakoja žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovė Sigita Jokubauskienė.
Net po litą parduodamų stintelių, pasak žvejų, nelabai kas norėjo pirkti, tad dalį jų teko išmesti žąsims ir antims. Didesnių stintų kilogramą žvejai pardavė po 3-6 litus. Šilutės turguje jos kainavo 9 litus.
Žvejai sako, kad šiemet galbūt ir yra stintų, bet potvynio beveik nebuvo, todėl jos galėjo praplaukti vagos dugnu. Ten stintas sugauti sunku. Tačiau prasti laimikiai – ne didžiausia bėda. Nuostolių dauguma Rusnės žvejų patyrė dėl prieš trejus metus aplinkos ministerijos įvestos naujos žvejybos vietų skirstymo tvarkos. Dabar įmonės vietas perka aukcione.
„Mes ją turim valytis, tvarkytis, nežinia, kas iš po žiemos ir per potvynį yra atnešta apačioj grunte. Mes šiemet užkabinom tinklą ir 30 proc. tinklo liko dugne. Ruošiantis kitiems metams mes turėsim samdyti narus“, – žvejybos įmonės savininkas Algimantas Dirsė.
„Vien už stintų žvejybos vietą reikėjo sumokėt 10 tūkst. Paskaičiuokite, jeigu mes pagavom tiek stintų, kas gali atsipirkt. O dirba žmonės priimti į darbą, už viską reikia mokėti“ – sako žvejybos įmonės savininkas Kęstutis Kėrys.
Guodžia žvejus tik tai, kad žvejybos vietą galima išsipirkti trejiems metams. Tačiau senoji tvarka, kai kiekviena įmonė turėdavo pastovias vietas, esą priimtinesnė.
