Vasarą, suaktyvėjus lauko prekybai, viešbučių, restoranų veiklai, išaugus žemės ūkio darbų apimtims, atsiranda daugiau sezoninių darbų.
Darbo birža jau skaičiuoja pagausėjusias darbo vietas ir norinčiuosius dirbti. Dažniausiai darbo vasarai ieško jauni žmonės.
Vidurinių ir aukštųjų mokyklų koridoriais moksleiviai ir studentai vaikščios dar maždaug mėnesį.
Tie, kurie nusprendė vasarą neatostogauti, jau susirado sezoninius darbus arba jų ieško dabar.
Lietuvos darbo biržos atstovai sako, kad intensyvios paieškos prasidės birželio viduryje, kai vyresniųjų klasių moksleiviai ir studentai baigs mokslus. Būtent jaunimas vasarą suaktyvina darbo rinką ir verslininkams padeda užpildyti laisvas darbo vietas.
Įsidarbinti paprasta
Lietuvos darbo biržos darbo pasiūlos ir paklausos skyriaus vedėja Inga Liubertė sako, kad šiuo metu jaučiamas darbo jėgos trūkumas, todėl moksleiviams ir studentams įsidarbinti paslaugų ar žemės ūkio sektoriuje nesudėtinga.
„Kiekvieną vasarą nori dirbti vis daugiau moksleivių. Ir darbdavių požiūris į jaunus žmones teigiamas. Jie, sako, pasižymi sąžiningumu, energingesni, darbštesni.
Matyti tendencija, kad darbdaviai pozityviau žiūri į jaunus žmones, ypač jei šie pasižymi aukšta motyvacija, nori dirbi, sužinoti, išbandyti save įvairiose srityse.
Tačiau galbūt dėl tam tikrų teisinių apribojimų yra darbdavių, kurie, jei įdarbintų nuo 18 m., o ne nuo 14 m.“, – kalba I. Liubartė.
Gali būti be patirties
Vieno didžiausių Lietuvoje restoranų ir picerijų tinklo rinkodaros vadovas Mindaugas Gumauskas teigia, kad jų įmonė vasarą darbuotojų paieškas kreipia būtent į moksleivius ir studentus.
„Jie papildo gretas įnešdami jaunatviškumo, pakeičia mūsų nuolatinius darbuotojus, kurie išeina atostogauti. Taip pat šiais metais skelbiame žinią, kad į tam tikras pozicijas priimame jaunimą iki 18 m.
Sezoniniams darbams pas mus darbuotojų poreikis kai kur išauga netgi dvigubai, nes atidarome nemažai lauko kavinių“, – pasakoja M. Gumauskas.
Tam, kad priviliotų jaunimą, M. Gumausko atstovaujamas tinklas rengia specialias lojalumo ar motyvacijos akcijas. Pavyzdžiui, bent vieną vasaros mėnesį pas juos išdirbę darbuotojai dalyvauja loterijoje, kurioje gali laimėti poilsinę kelionę į Druskininkus.
„Priimant jaunus žmones į darbą svarbūs du dalykai: aiškiai įvardinti jų įgaliojimus bei suprasti, kad jaunas žmogus – darbingas ir norintis dirbti. Patirtis – privalumas. Tačiau sezoniniam darbui ateinantys žmonės jos gali ir neturėti. Jie gauna praktinių patarimų iš savo kolegų“, – teigia M. Gumauskas.
Jis teigia, kad šiemet kyla mažiau problemų ieškant norinčiųjų dirbti.
„Pernai su darbo pasiūla buvo prasčiau. Tikėtina, kad emigracijos banga pamažu slopsta ir nemažai jaunų žmonių, užuot rinkęsi darbą vasarą už jūrų, lieka čia ir tikrai randa būdų užsidirbti“, – svarsto pašnekovas.
Ir pailsėti, ir užsidribti
Šiemet trečią leidybos kursą Vilniaus universitete baigianti studentė Aurelija šią vasarą dirbti keliaus į JAV. Anot jos, tokį apsisprendimą pirmiausia lėmė noras pakeliauti, o ne siekis kuo daugiau užsidirbti.
Anot Aurelijos, Lietuvoje darbdavius vis dar galima skirstyti į tuos, kurie jauną amžių laiko privalumu, ir tuos, kurie tai vadina trūkumu.
Tie studentai, kurie netraukia į užsienį, siekdami suderinti poilsį ir darbą, dažniausiai renkasi Lietuvos pajūrį. Tai patvirtina Lietuvos darbo biržos atstovai ir darbdaviai. Anot jų, padaugėjo ir norinčiųjų dirbti ne pajūrio kurortuose. Pavyzdžiui, jauni žmonės namus vasarą iškeičia į poilsį ir darbą Druskininkuose.
„Jauni žmonės linkę keisti laikinai gyvenamąją vietą. Tačiau tai priklauso ir nuo to, ką gali pasiūlyti darbdavys – ar jis gali pasiūlyti apgyvendinimo plotą“, – teigia Lietuvos darbo biržos atstovė.
Anot jos, daug jaunų žmonių lieka dirbti sostinėje, kur vasarą dėl padidėjusio turistų srauto ir lauko prekybos paslaugų sferoje taip pat atsiranda daug laisvų darbo vietų.
Pirmus metus Vilniuje gyvenanti ir studijuojanti 20-metė Ingrida sako, kad svarstė vasarą padirbėti pajūryje ar važiuoti į užsienį, tačiau nusprendė likti sostinėje.
„Prieš porą trejetą dienų įdėjau skelbimą, kad ieškau darbo. Į jį jau atsiliepė darbdaviai. Bet tai buvo darbas, kuris manęs visai nevilioja – erotinio masažo masažuotojo padėjėja. Norėčiau dirbti administratore ar firminių drabužių parduotuvėje. Juo labiau, kad esu bebaigianti tik pirmą kursą ir nemanau, kad galėčiau susirasti kažką ypatingo“, – svarsto Ingrida.
Henrikas Šimkauskas
