Ekonominės prognozės visai Europai yra daugiau neigiamos, nei teigiamos. Davidas Cameronas vakar į tai reagavo patikindamas, kad iždas rengiasi bet kokiems netikėtumams, o eurozonos lyderiai turėtų priemonių imtis jau dabar, kitaip atsidurs blogiausioje situacijoje nuo 2008-ųjų metų ekonominės griūties.
Eurozonos narės baiminasi euro žlugimo. Vince Cable'as, britų verslo ministras, komentuoja, kad žlugdamas euras žemyn nusitemptų ir britų bankus, ir prilygina tai bankų „Armagedonui“.
Ketvirtadienį Italija buvo priversta pasiskolinti dar 2 milijardus svarų, idant atitolintų bankrotą. Tačiau nepaisant šių priemonių, auga baimė, kad netrukus panašioje situacijoje paskelbs atsidūrusios ir Prancūzija bei Ispanija, kurių palūkanos pastaruoju metu ūgtelėjo.
Europos Sąjunga tvirtina, kad baisus įsiskolinimas trukdo sveikai augti Europos ekonomikai.
Briuselio valdininkų prognozės Jungtinės Karalystės ateinančių dvejų metų ekonomikai yra itin nepalankios. Anot specialistų, niekaip nebus įmanoma išvengti BVP (bendrojo vidaus produkto) sumažėjimo. Ekonomikos augimas, prognozuojama, sieks tik 0,7 proc., o infliacija ir bedarbystė tik augs.
Europos komisijos specialistų teigimu, eurozonos prognozės dar liūdnesnės, nes ekonomikos augimas sustojo - buvo planuojama, kad jis sieks bent 1,8 procento, tačiau realūs rodikliai yra bent triskart žemesni.
Vilties neįskelia ir ekonomisto Azado Zangana frazė, kad „politikai jau praleido galimybę apsaugoti Europą nuo skolų krizės.“
Iš tiesų, Europos šalių vadovai šiuo metu nesiima jokių priemonių. Tokioje neveiklumo atmosferoje mažų mažiausiai netikėtai nuskambėjo paskutinis Europos Komisijos prezidento Jose Manuel Barroso pranešimas, kad būtent šią akimirką visos ES narės turėtų įvesti Eurą kaip nacionalinę valiutą. Londono aukščiausieji valdininkai į šį pareiškimą reagavo kaip į paprasčiausią „absurdą“.
Kvapą užgniaužusi ES stebi Italijos veiksmus. Baiminamasi, kad Italijai liko vos kelios savaitės iki visiško finansinio kracho. Ši šalis turėtų surinkti daugiau kaip 250 milijardų svarų sterlingų iki kitų metų, kad galėtų padengti vyriausybės obligacijas. Tam, kad galėtų padengti bent 7 procentus skolų, šalis turėtų rasti dar 60 milijardų. Nepaisant visų grėsmių, pasaulinės politikos klounu laikomas Berlusconi vis dar nesiima realių priemonių ekomonikos procesams stabilizuoti.
Jau įvykiai Graikijoje turėjo neigiamų pasekmių Didžiosios Britanijos ekonomikai, tačiau jos atrodytų kaip jauki įžanga, lyginant su pasekmėmis, kurias britų ir ES ekonomikai turėtų Italijos žlugimas. Jos skola siekia triskart daugiau, nei Graikijos, Airijos ir Portugalijos skolos kartu sudėjus. Italija yra aštunta svarbiausių Didžiosios Britanijos prekybos partnerių. O kur kas svarbiau yra tai, kad Jungtinės Karalystės bankai Italijos finansinio kracho atveju netektų apie 64 milijardų svarų sterlingų.
Nors Didžioji Britanija skelbė pasirengusi Tarptautiniam Valiutos Fondui, tačiau vakar Davidas Cameronas pabrėžė, kad eurozonos narės taip pat turi imtis veiksmų, nes Europa mina didžiausios nuo Didžiosios Depresijos metų krizės slenkstį.
Parengta pagal www.bbc.co.uk ir www.dailymail.co.uk informaciją
