Nepalas, kurio vidutinis BVP vienam gyventojui sudaro 692 JAV dolerius, laikomas viena vargingiausių šalių Azijoje. Iki 56 % šalies gyventojų pajamos yra žemiau skurdo ribos, kuri yra 2 JAV doleriai per dieną. Be to, ir taip prastomis techninėmis sąlygomis gyvenanti šalis paralyžiuojama dėl inžinerinių tinklų gedimų ir atkirstų kelių. Tikėtina, kad stichinės nelaimės padariniai šiai mažai, prieigos prie jūros neturinčiai šaliai artimiausiu metu bus milžiniški. Vis dėlto humanitarinė pagalba plūsta į Nepalą, kaimyninės šalys pasiūlė jam savo techninę paramą, o Tarptautinis valiutos fondas yra pasiruošęs padėti išlaikyti mokėjimo balansą.
Smūgis žemės ūkiui ir turizmo pramonei
„Buvo tikimasi, kad Nepalo BVP 2015 metais išaugs 5 %, tačiau dabar prognozuojame, kad jis sumažės 5 %. Nepalas nuolat patiria prekybos balanso deficitą – jį kompensuoja dideli pinigų pervedimai. Didžiausias pajamas šalis uždirba eksportuodama tekstilę ir drabužius, vis dėlto ir šis sektorius nėra toks konkurencingas, kaip kaimyninių šalių. Be to, Nepalui atsitiesti gali trukdyti struktūriniai trūkumai, pavyzdžiui: tai, kad nepakankamai plečiamas realizuojamas asortimentas ir prasta infrastruktūra. Įmonės, kurios eksportavo į Nepalą, susidurs su problemomis – skolininkai nevykdys savo įsipareigojimų, nebent jie bus padengti tarptautinių kredito draudikų“, – teigia „Coface“ komercijos direktorius Baltijos šalims Mantvydas Štareika.
Nepalas buvo nepasirengęs tokiai didelei nelaimei. 7,9 balo stiprumo žemės drebėjimas sukrėtė tankiai apgyvendintą Katmandu slėnį, kuris sudaro beveik 30 % visos šalies ūkio. Patyrus katastrofą, ir taip prasta transporto infrastruktūra (remiantis Pasauliniu konkurencingumo indeksu, Nepalo infrastruktūra užima 132 vietą iš 144) buvo visai sunaikinta. Šiuo metu labai trūksta elektros, degalų, prastos sanitarinės sąlygos, dėl to nuošalyje įsikūrę kaimai lieka atkirsti. Iki 90 % visų aplinkiniuose sostinės rajonuose įsikūrusių sveikatos įstaigų buvo sunaikintos. Esant prastai infrastruktūrai, neįmanoma užtikrinti reikiamos pagalbos ir atlikti rekonstrukcinių darbų.
Nepalo ekonomika ir toliau lieka stipriai priklausoma nuo žemės ūkio. 2013 metais pajamos, gautos iš šio ūkio, sudarė apie 35 % BVP, 70 % visų šalies darbuotojų dirbo šiame sektoriuje. Tikėtina, kad žemės drebėjimai, kurių poveikį pajuto ir kaimo bendruomenės, suduos stiprų smūgį maisto gamybai, tad šalis taps nebepajėgi transportuoti prekes.
Turizmas – Nepalo užsienio valiutos šaltinis. Žemės drebėjimai pareikalavo daugybės aukų, be to, sunaikinta turizmo infrastruktūra, negrįžtamai suniokota keletas unikalių istorinių vietų. Tai stipriai paveiks šalies turizmo pramonę.
Nepalui taip reikalingos investicijos gali ne iš karto pasiekti šalį. Kyla grėsmė, kad, pablogėjus situacijai, bus mažiau investuojama į šalies hidroenergijos infrastruktūrą. Gali būti atidėtas pradėtų projektų, ypač užmojo statyti 1,6 milijonų JAV dolerių vertės hidroelektrinę užtvanką, įgyvendinimas.
Padariniai, žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos
Užsienio šalys siunčia savo pagalbą Nepalui, o Tarptautinis valiutos fondas vertina šalies poreikius. Indija ir Kinija, šalys, laikomos regiono lyderėmis, pareiškė padidinsiančios subsidijas nukentėjusiai kaimynei. Azijos plėtros bankas jau įsipareigojo suteikti iki 200 milijonų JAV dolerių paramą. Be to, Nepalas turėtų pasipelnyti iš didelių piniginių perlaidų, kurias siunčia iš šios šalies emigravę tėvynainiai (2014 metais tokios perlaidos sudarė beveik 30 % BVP).
„Didžiulė užsienio šalių pagalba rekonstrukcijai galėtų pagerinti šalies infrastruktūrą. Jei Nepalas sugebėtų tinkamai nukreipti šią pagalbą, išnaudoti ją produktyvumui ir investicijoms didinti, šalis, išnaudodama nelaimę, galėtų tapti stipresnė, nei buvo iki šiol. Nuo 2004 metų cunamio nukentėję kraštai, sulaukę nemažos užsienio šalių pagalbos, sugebėjo atsitiesti“, – teigia Mantvydas Štareika.
Tačiau politinis nestabilumas Nepale vis dar yra opi šalies problema. Pastaruosius kelerius metus situacija, susijusi su pagrindinėmis politinėmis partijomis, išlieka įtempta. Prastai dirba valstybės institucijos, daug biurokratinio vilkinimo, be to, Nepalo politikai negeba susitarti tarpusavyje. Dėl šių priežasčių rekonstrukcijos procesas gali stipriai užsitęsti. Tokia situacija primena Haitį, kuris, net ir sulaukęs didelės užsienio šalių pagalbos, taip ir nesugebėjo visiškai atsigauti po 2010 metų žemės drebėjimo.
