„Eurostat“ duomenys rodo, kad 2025 m. trečiąjį ketvirtį būsto kainos, vertinant pagal namų kainų indeksą, ES padidėjo 5,5 proc., palyginti su tuo pačiu ketvirčiu 2024 m.
Taigi kur būstai brango labiausiai ir kaip Lietuva atrodo kitų valstybių kontekste?
Lietuva – tarp sparčiausią brangimą fiksuojančių valstybių
Iš valstybių narių, kurių duomenys yra prieinami, tik viena šalis 2025 m. trečiąjį ketvirtį užregistravo metinį būsto kainų sumažėjimą, o dvidešimt penkios – metinį padidėjimą.
ES būsto kainos per metus vidutiniškai pakilo 5,5 proc.
Sumažėjimas buvo užregistruotas Suomijoje (3,1 proc.), o didžiausias padidėjimas – Vengrijoje (21,1 proc.), Portugalijoje (17,7 proc.) ir Bulgarijoje (15,4 proc.).
Tuo metu mažiausiai būsto kainos per metus pakilo Kipre (0,1 proc.), Švedijoje (0,5 proc.), Prancūzijoje (0,7 proc.) ir Liuksemburge (1,2 proc.).
Lietuva patenka tarp valstybių, kur būsto kainos pastaruoju metu kilo labiausiai. Lyginant 2024 m. trečiąjį ketvirtį su tuo pačiu laikotarpiu 2025 m., kainos pakilo 10,8 proc.
Tai reiškia, kad būstas, kuris 2024 m. trečiąjį ketvirtį kainavo 150 tūkst. eurų, tuo pačiu metu 2025 m. jau galėjo kainuoti apie 166,2 tūkst. eurų.
Pastebimai pabrango ir nuoma
Labiausiai per metus (2024 III ketv. – 2025 m. III ketv.) nuomos kainos pakilo Kroatijoje (48,4 proc.), Bulgarijoje (26,8 proc.), Vengrijoje (17,6 proc.), Rumunijoje (14,7 proc.) ir Graikijoje (10,4 proc.).
Tuo metu mažiausiai nuomos kainos kilo Suomijoje (1,2 proc.), Liuksemburge (1,6 proc.), Prancūzijoje (2,3 proc.), Maltoje (2,4 proc.) ir Vokietijoje (2,5 proc.).
Slovėnija tapo vienintele ES valstybe, kur nuomos kainos sumažėjo. Čia buvo užfiksuotas 2,7 proc. kainų sumažėjimas.
Tuo metu Lietuva pateko tarp valstybių, kur nuomos kainos kilo labiausiai. Per metus būsto nuoma pabrango apie 7,7 proc.
Tai reiškia, kad būsto nuoma, kurio nuoma siekė 500 eurų per mėnesį 2024 III ketv., praėjusiai lygiai metams galėjo kainuoti 538,5 euro.
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė pastebėjo, kad nuomos rinkai papildomos energijos pastaraisiais metais įliejo išaugę tarptautinės migracijos srautai.
Anot jos, būtent tai didino būsto nuomos paklausą ir, atitinkamai, paaštrino įtampas nuomos rinkoje.
Viską lėmė pakilę atlyginimai?
I. Genytė-Pikčienė pastebėjo, kad lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuva pastaruoju metu pasižymėjo itin sėkminga ekonomine raida.
„Lietuva, palyginti su kitomis ES šalimis, pasižymėjo sėkminga ekonomine raida, priešingai nei kitos ES šalys, išvengėme recesijos ir palūkanų normų karpymo atkarpą Lietuvos gyventojai pasitiko sveikos finansinės būklės.
Darbo rinka išliko dinamiška, atlyginimų augimas – vienas sparčiausių ES, o vartotojų lūkesčiai – tarp optimistiškiausių ES“, – komentavo ekonomistė.
Anot jos, būtent tai ir lėmė, kad būsto kainos kilo.
„Žemas įsiskolinimo lygis ir apkarpytos palūkanų normos buvo svarbios būsto kredito rinkos suaktyvėjimo aplinkybės. Visa tai sąlygojo palankias sąlygas būsto rinkai ir lėmė spartų būsto paklausos atsigavimą ir rinkos aktyvumą pernai“, – nurodė ji.
Tuo metu, anot „Citus“ NT analitikės Ugnės Barysaitės-Žiogelės, kainų kilimą lemia tendencijos ir trumpalaikiai šokai.
Pavyzdžiui, trumpalaikiai šokai, anot specialistės, apima tiek Covid-19 pandemiją, tiek karą Ukrainoje.
„Trumpalaikiai šokai apima ir Covid-19 laikotarpį, kai nemažai žmonių negalėdami keliauti arba pasijutę per mažose erdvėse karantino laikotarpiu tiesiog pradėjo labiau investuoti į būsto keitimą.
Taip pat negatyvūs trumpalaikiai šokai – dėl Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje nuo 2022 metų padidėjus atvykstančių ukrainiečių skaičiui. Bendrai, nors ir būdavo kalbama apie emigraciją, matome kitą vaizdą“, – pastebėjo ji.
Analitikė pažymėjo ir augančio gyventojų skaičiaus faktorių.
Lietuvos statistikos departamentas nurodo, kad 2025 m. pradžioje Lietuvoje buvo 2,891 mln. gyventojų, tuo metu 2018 metais 2,826 mln.
„Tai rodo, kad sugebame augti. Augant gyventojų kiekiui, natūraliai, reikalinga ir daugiau būsto, padidėja jo paklausa. Taip pat, manau, daug prisidėjo ir tai, kad pastarųjų metų tendencija“, – paaiškino U. Barysaitė-Žiogelė.
Pasak pašnekovės, nemažą įtaką Lietuvos duomenims turi Vilnius, kuris yra tiesiogiai veikiamas migracijos iš regionų.
„Gyventojų kiekis auga, perkamoji galia gerėja dėl itin spartaus atlyginimų augimo ir turime efektą, kad būsto paklausa yra didelė. Statybos leidimai išduodami lėčiau, veikia tradicinis pasiūlos–paklausos dėsnis. Kur paklausa didesnė už pasiūlą, ten ir kainų augimai atsiranda“, – komentavo ji.
Apie NT burbulą kalbėti dar anksti?
Ekonomistė pastebėjo, kad kol kas apie nekilnojamojo turto burbulą Lietuvoje kalbėti dar ankstoka, nes išaugusį būsto pirkėjų apetitą operatyviai patenkina padidėjusi naujos statybos būsto pasiūla.
Nepaisant to, anot I .Genytės-Pikčienės rinka yra itin dinamiška, būsto kainos kyla.
„Registrų centro duomenimis, metinis būsto kainų augimas pernai paspartėjo metų pabaigoje vėl pakilo į dviženklį lygį ir siekė beveik 12 proc.
Netvarios būsto kainų raidos apraiškas gali paskatinti nepakankama pasiūla, išaugę spekuliaciniai sandoriai arba struktūriniai rinkos neatitikimai, kuomet, pavyzdžiui, vyrauja ekonominio būsto paklausa, o pastatoma daugiau prestižinio būsto“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
Įperkamumo rodikliai išlieka pozityvūs
I. Genytė-Pikčienė pastebėjo, kad vidutiniai būsto įperkamumo rodikliai pastaruoju metu gerėjo dėl toliau sparčiai augančių gyventojų pajamų ir reikšmingai apkarpytų palūkanų normų.
„Prisiminkime, dar pernai metų pradžioje „Euribor“ viršijo 3 proc., o dabar jau vienu procentiniu punktu mažesnis“, – dalijosi specialistė.
Visgi nerimą, anot jos, kelia spartėjantis būsto kainų augimo tempas.
„Šiuo metu tiek Lietuvos banko skelbiamas pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksas, tiek „Registrų centro“ skelbiamas būsto kainų indeksas jau kyla sparčiau, nei skelbiamos atlyginimų augimo prognozės. Tai būsto įperkamumui nepalanki tendencija“, – nurodė „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė.
Tačiau rinkoje galima įžvelgti ir būsto paklausos augimą skatinančių aplinkybių.
„Ateities sandoriai rodo, kad palūkanų normos šiemet išliks gana stabilios, o algų augimui lenkiant infliaciją, gyventojų perkamoji galia toliau didės, kažkiek įtakos rinkai turės ir reguliaciniai pokyčiai“, – pastebėjo I. Genytė-Pikčienė.
Pasak pašnekovės, kol kas būsto statytojai stengiasi atliepti paklausą. Tai reiškia, kad jei statytojai ir toliau išliks labai aktyvūs būsto segmente, pasiūla atitiks paklausą tiek kiekybe, tiek kokybine struktūra, rinka pernelyg neišsibalansuos ir būsto įperkamumas reikšmingai nesuprastės.
„Žinoma, sudėtingiausia nekilnojamojo turto klausimą spręsti jaunoms pirmąjį būstą svarstančioms įsigyti šeimoms. Jauni žmonės dar tik tvirtinasi darbo rinkoje, šeimos su vaikais patiria papildomų išlaidų, tad apsirūpinimo būstu ir jo įperkamumo klausimas tikrai kelia įtampų“, – paaiškino ji.
„Citus“ NT analitikė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos gyventojų atlygio augimas pastarųjų keleto metų perspektyvoje viršijo NT kainų augimą.
„2026 metams toliau prognozuojamas darbo užmokesčio augimas, todėl artimiausiu metu neturėtų atsirasti situacija, kai būstas tampa nebeįperkamas.
Pavyzdžiui 2025 metais gana sparčiai augo NT kainos, tačiau augant pajamoms, bei mažėjant kredito įmokoms dėl „Euribor“ pokyčių skaičiuojame, kad 2025 m. dviejų asmenų šeima gaunanti vidutinį atlyginimą ir besiskolinanti būsto įsigijimui galėjo Vilniuje įpirkti 7 kv.m., o Kaune 9 kv.m. didesnį būstą nei 2024 metais“, – komentavo U. Barysaitė-Žiogelė.
Geriau pirkti ar nuomotis?
I. Genytė-Pikčienė, kad patarti ar šiuo metu vertėtų įsigyti būstą ar geriau jį nuomotis negali, nes jei patarimas tinka visiems, jis dažniausiai netinka niekam.
Anot jos, viskas priklauso nuo kiekvieno asmens padėties.
„Gyventojų gyvenimo būdas, finansinės galimybės, momentas gyvenimo cikle, turimos investicijos, santaupos ir turimi įsipareigojimai yra labai skirtingi, tad vienareikšmio patarimo būti negali“, – pabrėžė ji.
Tuo metu U. Barysaitė-Žiogelė pastebėjo, kad šiuo metu mėnesinės išlaidos nuomotis būstą ir būsto paskolos aptarnavimui yra gana panašios.
Visgi ji pažymėjo, kad šiuo metu situacija yra palankesnė būsto pirkimui.
„Vilniaus būsto nuomos rinka generuoja apie 5 proc. metinę grąžą. Tarkime turime 2 kambarių būstą, kurio kaina 175 tūkst. eurų. Tikėtina nuoma galėtų siekti apie 729 eurų (pagal 5 proc. nuomos pajamingumo vidurkį, nevertinant konkretaus rajono ir būsto parametrų).
Skolinantis su 15 proc. pradine įmoka būsto kredito išlaidos galėtų siekti apie 700 eurų/mėn.
Turime efektą su labai mažu skirtumu ir palankesne situacija pirkti. Žinoma, reikėtų nepamiršti įsivertinti, kad pirkimui reikalinga pradinė įmoka, kas nuo 175 tūkst. eurų vertės turto siekia 26,25 tūkst. eurų“, – paaiškino NT analitikė.
