Europos Komisija vis nenusprendžia, ar Baltijos šalių pieno ir mėsos gamintojams atlyginti dėl Rusijos embargo patiriamus nuostolius, o Lietuvos žemdirbiai skaičiuoja didėjančius praradimus ir prognozuoja, kad po tokio smūgio daug kas gali neatsitiesti.

Vida Tavorienė

Lietuva nuostoliams dėl Rusijos embargo kompensuoti prašo 46 mln. eurų (beveik 160 mln. Lt). Pieno ir mėsos gamintojai sako, kad jų patirti nuostoliai bus didesni. Bet dabar jiems svarbiausia, kad Briuselis netampytų nervų ir aiškiai pasakytų, ar parodys jiems špygą, ar skirs paramą, o jei skirs, tai kiek ir kam.

Varomi į bankrotą?

„Iš pradžių visi gesino didelį gaisrą, o dabar, atrodo, jis užgeso. Ir paramos skyrimas turbūt taip užges. Žemdirbiai nežino, ar ji bus; jei bus, tai kada, kaip ją skirstys ir pan. O mes kas mėnesį patiriame nuostolių. Per šį rugsėjį, palyginti su pernykščiu, mūsų pajamos vien iš pieno ūkio sumažėjo 216 tūkst. Lt, spalį prognuozojame 260 tūkst. Lt praradimų. Neturime apyvartinių lėšų, o reikia mokėti atlyginimus darbuotojams, atsiskaityti su bankais“, – bėdojo Šiaulių rajono Kuršėnų žemės ūkio bendrovės, laikančios apie 3 000 galvijų, vadovas Vitoldas Pranas Zovė.

Jis apgailestavo, kad žemės ūkio problemos sprendžiamos kabinetuose, todėl politikai ir valdininkai nesuvokia realios padėties. „Tyčia ar ne, bet dabar Lietuvos žemės ūkis varomas į bankrotą. Ūkiams atsikurti prireiks ne vienų metų. Bet valdžia to nemato. Pasikviečia į kabinetą perdirbėjus, žemdirbių atstovus, kas ten gražiau pašneka, to ir tiesa. Tegu atvažiuoja į ūkius pasižiūrėti, kaip vyksta gamyba, iš ko žmonėms mokami atlyginimai. Tada bus aišku, kur tiesa“, – rėžė V.P.Zovė.

REKLAMA

Ūkininkai panikuoja ne tik dėl stipriai kritusių pieno ir gyvulių supirkimo kainų. Šiemet gamybos išlaidų gali nepadengti ir pajamos, gautos pardavus grūdus bei rapsus. „Kritusios visų sričių žemės ūkio produkcijos kainos iš pašaknų kirto žemdirbiams. Anksčiau sumažėjus pieno kainai, ūkį „patempdavo“ brangesni grūdai arba atvirkščiai, tai šiemet visai prastai. Kainomis spekuliuoja visi perdirbėjai ir supirkėjai. Šiandien kaip niekada anksčiau tapo akivaizdu, kad žemdirbiai – jų vergai. Mums dabar blogai, o kai kam – kur kas geriau. Štai pieno perdirbėjai skaičiuos milijoninius pelnus, o ūkininkai – milijoninius nuostolius“, – žodžių į vatą nevyniojo ūkio vadovas.

Nudegę pučia į šaltą bulvę

Baltijos šalys, ypač Lietuva, patiria išskirtinai daug nuostolių dėl Rusijos embargo maisto produktams. Dėl smarkiai kritusių pieno supirkimo kainų labai nukenčia mūsų pieno gamintojai. Tačiau ES pagalbos ranką pirmiausia ištiesė nektarinų ir persikų augintojams. Juos suskubta paremti 32,7 mln. eurų. Vėliau parama – 125 mln. eurų – buvo numatyta vaisių ir daržovių augintojams.

Rugsėjo viduryje, įžvelgus piktnaudžiavimą skiriamais pinigais, šios paramos teikimas buvo sustabdytas. Kai kurios valstybės prašymuose skirti paramą nurodydavo didesnį produkcijos kiekį, nei eksportuodavo į Rusiją. Dėl panašių priežasčių buvo sustabdyta ir parama privačiam pieno produktų sandėliavimui.

Vėliau Europos Komisija (EK) priėmė naują paramos vaisių ir daržovių augintojams skirstymo tvarką ir padidino paramos sumą. EK numatė skirstyti ne pinigų sumas, bet visoms šalims nustatė kompensuojamų daržovių ir vaisių kiekį. Lietuva gali gauti paramą už 7 tūkst. t vaisių ir daržovių, išimtus iš rinkos. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, eksportas į Rusiją sudarė 26 tūkst. t lietuviškų bulvių ir 27 tūkst. t kitų daržovių.

Iki šiol nežinoma, ar bus skirta parama gyvulininkystės sektoriui. „Kai EK nudegė su kompensacijomis už daržoves ir vaisus, dabar ir į šaltą bulvę pučia, – vaizdingai palygino Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Jeronimas Kraujelis. – Šiandien svarbiausia – aiškumas. Jei juodu ant balto parašytų, žemdirbiai žinotų, kaip elgtis ir planuotis. Dabar žmonės nervuojasi, norėjo mitingą rengti. Bet ar tokiais būdais ką pasieksime?“

REKLAMA

EK trypčioja vietoje

Baltijos šalių žemdirbių organizacijos, norėdamos atkreipti ES dėmesį, kad, užsidarius Rusijos rinkai, jie patiria labai didelių nuostolių, išsiuntė kadenciją baigiančiam ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisarui Dacianui Ciolosui kreipimąsi dėl embargo pasekmių palengvinimo. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkai prašė įkurti specialų Baltijos šalių žemės ūkio sektoriui remti skirtą fondą.

Pirmoje rugsėjo pusėje Lietuvoje apsilankęs komisaras žadėjo, kad bus atsižvelgta į žemdirbių prašymą proporcingai kompensuoti Rusijos embargo sukeltus nuostolius, įvertinus realią kiekvienos valstybės padėtį. Žemės ūkio ministerija suskaičiavo, kad pieno ir mėsos gamintojai patyrė apie 160 mln. Lt nuostolių. Tačiau Briuselis iki šiol trypčioja vietoje.

Spalio pradžioje žemdirbių organizacijos iš Briuselio gavo atsakymą, kuris rodo, kad iš nuostolių duobės, į kurią jie buvo įstumti, žemdirbiams gali tekti kapstytis patiems. Atsakyme primintos priemonės, kurias EK jau patvirtino. Tai parama vaisių ir daržovių sektoriui, privačiam pieno produktų sandėliavimui, papildomas finansavimas žemės produktų reklamai ir kitos mažai reikšmingos arba ne taip greitai apčiuopiamos naudos ūkininkams duodančios priemonės. Jiems pasiūlyta naudotis ir draudimu.

EK neketina atkurti eksporto į trečiąsias šalis išmokų produktams, kuriems taikomas embargas. To prašė bendrą Baltijos šalių žemdirbių poziciją išreiškusios organizacijos. Atsakyme paaiškinta, kad eksporto išmokos prieštarautų ES įsipareigojimui, prisiimtam Pasaulio prekybos organizacijai.

Dėl kompensacijų nukentėjusiems ūkininkams, ko labiausiai ir laukia mūsų pieno ir mėsos gamintojai, Briuselyje dar tebevykdoma analizė. „Būtina atsakingai įvertinti, ar realu skirti tikslines kompensacijas. Jei tokių priemonių būtų imtasi, būtina užtikrinti, kad jos būtų pakankamai tikslingos, efektyvios ir proporcingos. Reikia atsižvelgti ir į biudžeto apribojimus“, – rašoma D.Cioloso kabineto atsiųstame atsakyme.

Laukia solidarumo

„Tam tikra reakcija yra. Visi kalba, kad reikia padėti Baltijos šalių žemdirbiams. Beje, prie mūsų peticijos prisijungė suomiai, kurie taip pat patiria nemažai nuostolių. Svarstoma, kad 4 šalims būtų išdalyta 150 mln. eurų paramos. Iš jų Lietuvai galėtų tekti apie 42 mln. eurų. Bet kol kas vis dar diskutuojama ir jokio aiškaus sprendimo nėra“, – „Valstiečių laikraščiui“ iškart po Briuselyje spalio 6–7 d. vykusio Europos ūkininkų kongreso, skirto Bendrosios žemės ūkio politikos sąsajoms su šeimos ūkiais, kuriame buvo aptartos ir embargo pasekmės bei Baltijos šalių žemdirbių padėtis, sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.

REKLAMA

Europos ūkininkų kongrese dalyvavę mūsų šalies atstovai pabrėžė, kad Baltijos šalių ūkininkams dabar kaip niekada reikia ES palaikymo ir paramos. Kongreso dalyviai tam neprieštaravo ir priekaištavo EK, kad jos priemonės krizei suvaldyti buvo per menkos ir pavėluotos.

Anot J.Kraujelio, kitos ES šalys, ypač senbuvės, neturėtų nusisukti nuo Baltijos šalių žemdirbių, ypač Lietuvos pieno gamintojų. „Jos turėtų padėkoti, kad daug pieno produktų, kurių apie 50 proc. mes eksportuojame, važiavo į Rusijos rinką. Mes nedarėme spaudimo jų rinkoms, nors produktų kokybe puikai galėjome įtikti Vakarų vartotojams. Tad dabar būtų gražu, jei sulauktume jų solidarumo“, – samprotavo LŽŪBA prezidentas.

Padėtų išlipti iš duobės

Buvęs žemės ūkio ministras įsitikinęs, kad sprendimą dėl paramos Baltijos šalių žemdirbiams galima būtų priimti be ilgų diskusijų. „Juk žinoma, kad ne visos ES šalys turėjo intensyvius prekybinius ryšius su Rusija. Yra duomenys, kas ir kiek ten eksportavo. Tad ar sunku nubrėžti brūkšnį, kam priklausytų kompensacijos, o kam jų nereikia. Juk taip daro, kai įveda finansinius reikalavimus. O dabar negali žmogiškai susitarti“, – pečiais gūžčiojo J.Kraujelis.

LŽŪBA prezidento manymu, pieno ir mėsos gamintojai šiaip taip išsikapstytų iš duobės, jei juos pasiektų Lietuvos prašoma kompensacija (160 mln. Lt), šiemet numatyta išmokėti papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų (55 mln. Lt) dalis ir didesnis europinių tiesioginių išmokų avansas.

„Žemdirbiams šiemet tikrai nelengva. Niekas nesitikėjo, kad bus toks ir grūdų bei rapsų kainų nuosmukis. Tad reikėtų kalbėti ne tik apie pieno produktų, bet ir grūdų intervencinius pirkimus. Bet kai tokios intervencinių pirkimų kainos, nepadengiančios produkcijos gamybos savikainos, nebūtų jokios naudos. O jas pakeisti, pasak Vilniuje viešėjusio D.Cioloso, ilgai užtrunka. Šiemet viskas susidėjo į vieną, todėl sunkumai neišvengiami“, – atsiduso J.Kraujelis.

Kompensuos iš tos pačios kišenės?

Briuselyje pasigirsta siūlymų kompensacijas ūkininkams mokėti iš tiesioginių išmokų voko, pavyzdžiui, sumažinant visų šalių tiesiogines išmokas 3 eurais už hektarą. „Mes tokiai pozicijai nepritariame: toks lėšų ieškojimas yra ne tik nesąžiningas mažesnes išmokas gaunančių ūkininkų atžvilgiu, bet ir iš esmės nieko nekompensuoja – tik perskirstomi ūkininkų pinigai. Lėšų šios krizės nuostoliams kompensuoti reikia ieškoti kitur – nebūtinai Bendrosios žemės ūkio politikos biudžete. Juk embargo priežastis buvo politinis visos Europos sprendimas – sankcijos Rusijai, taigi, tai nėra tik žemės ūkio problema“, – sakė A.Stančikas. Naujasis ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras airis Filas Hoganas, atsakydamas į Europos Parlamento narių klausimus apie sunkumus, susijusius su Rusijos embargu, sakė, kad kompensacijos žemdirbiams turėtų būti finansuojamos iš bendro ES biudžeto, o ne vien iš lėšų, skirtų žemės ūkio politikai.

REKLAMA

Komentaras

Briuselis kol kas apsiriboja pažadais

Rimantas Krasuckis, Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų