Paulius Kaliačius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Londone naujos statybos gyvenvietėje bandoma nauja namų bei vandens šildymo sistema, kuri nenaudoja dujų ir kainuoja penktadaliu mažiau nei dabartiniai namų šildymo sprendimai. Bendromis mokslininkų bei aplinkosaugininkų jėgomis sukurta sistema naudos saulės sušildytą upių ir ežerų vandenį radiatoriams bei šiltam vandeniui namuose.
Šis procesas nenaudoja jokių gamtinių išteklių ir sumažina priklausomybę nuo dujų, kurių didelę dalį Europai tiekia Rusija. Vyriausybės energetikos sekretorius Edas Davey teigia, kad, turint omenyje įvykius Ukrainoje, energetinių sprendimų, kurie sumažintų Europos Sąjungos priklausomybę nuo Rusijos, reikia ieškoti namuose. Taip pat jis pridūrė, kad tokie projektai ne tik suteikia energetinę nepriklausomybę, bet ir mažina klimato taršą, nes sistema beveik neišskiria anglies dvideginio.
Pučiamas naujas būsto kainų burbulas
Šią savaitę paskelbti duomenys rodo, kad infliacija Didžiojoje Britanijoje nukrito ir nebesiekia 2 proc. Tai geros naujienos ekonomikai ir vartotojams, nes žema infliacija leis atlyginimams pasivyti vis didėjančias produktų bei komunalinių paslaugų kainas. Nuo 2008 m. ekonomikos krizės kainos kasmet augo labiau negu atlyginimai, o tai reiškė prastėjančią šalies piliečių gyvenimo kokybę. Prie dabartinio infliacijos sumažėjimo labiausiai prisidėjo atpigęs kuras, taip pat stabilios elektros bei šildymo kainos.
Kita vertus, ekonomistams nerimą kelia nekilnojamojo turto rinka, kurioje kainos pralenkė prieš krizę buvusį būsto kainų burbulo lygį. Šuolis ypač juntamas Londone, kur būstas per metus pabrango daugiau nei 13 proc. Ekspertai teigia, kad kainos kyla dėl nepakankamos pasiūlos ir vyriausybės siūlomų paskolų lengvatų, kurios suteikia pirkėjui netikro saugumo jausmą. Vyriausybė gina paskolų lengvatas ir sako, kad ši schema skatina naujų butų statybą, bet kritikai teigia, kad, norint išvengti dar vienos krizės, nekilnojamojo turto sektorių reikia stebėti atidžiau.
Iš sveikatos apsaugos sistemos pavagiami 7 milijardai svarų
Didžiosios Britanijos visuomeninis transliuotojas BBC šią savaitę paskelbė, kad britų sveikatos apsaugos sistema NHS kasmet praranda 7 mlrd. svarų. Didžioji šios sumos dalis atitenka sukčiautojams, kita dalis pinigų prarandama dėl darbuotojų klaidų. Šiuos skaičius, atlikęs tyrimą su Portsmuto miesto universitetu, paskelbė buvęs NHS Kovos su sukčiavimu padalinio direktorius Jimas Gee.
Oficialiais duomenimis, NHS teigia prarandanti vos 300 mln., bet J. Gee teigia, kad sveikatos apsaugoje sistemoje dirbantys žmonės turi spręsti sukčiavimo problemą ir taip sutaupyti lėšų, kurios dabar taupomos atleidžiant kvalifikuotus darbuotojus ir mažinant suteikiamų paslaugų spektrą bei kokybę.
Sukčiautojai dažniausiai bando pasipelnyti iš NHS prašydami apmokėti paslaugas, kurių nėra suteikę pacientams, taip pat jie prašo apmokėti brangesnes medžiagas, negu iš tiesų naudojo gydant žmones, arba pardavinėja vogtus medicininius įrankius internete. Ekspertai pabrėžia, kad daugelis sukčiautojų lieka nenubausti, nes kovos su sukčiavimu padalinys negauna pakankamai finansavimo ir neturi reikiamų išteklių.
Aukštojo mokslo reforma – uždelsto veikimo bomba
Didžiosios Britanijos šešėlinė vyriausybė teigia, kad prieš dvejus metus įvykdyta aukštojo mokslo kainų reforma – uždelsto veikimo bomba. Aukštasis mokslas Didžiojoje Britanijoje mokamas visiems, bet vyriausybė studentams suteikia paskolas studijoms apmokėti, kurias jie turi atiduoti tik tuomet, kai baigia mokslus ir pradeda uždirbti tam tikrą pinigų sumą. Po 30 metų likusi paskolos suma nurašoma.
Prieš dvejus metus vyriausybė nusprendė padidinti studijų kainą beveik trigubai ir dabar studijos daugumoje Anglijos universitetų kainuoja 9 tūkst. svarų per metus. Šešėlinės vyriausybės verslo sekretorė Chuka Umunna teigia, kad toks kainų šuolis valdžiai atsirūgs, nes daugiau nei pusė studentų nesugebės atiduoti tokios didelės sumos ir galiausiai paskolas turės apmokėti valstybė mokesčių mokėtojų pinigais.
