Verslo sektorių kredito rizikos vertinimas atliktas pasitelkus unikalų indikatorių, sukurtą „Coface“ ekonomistų ir paremtą įmonių mokėjimo patirtimi, kurią užfiksavo „Coface“ rizikos vertintojai. Indikatorius padalintas į keturias rizikos kategorijas: nedidelės, vidutinės, didelės ir labai didelės rizikos.
Rizikos padidėjimas nuo praėjusių metų balandžio stebimas cheminių preparatų sektoriuje, kuriame įmonių rizika keičiasi iš „vidutinės“ į „didelę“ Europoje ir kylančiose Azijos šalyse. Europoje cheminius preparatus gaminančių kompanijų pelningumas smuko 19 % per vienerius metus dėl sumažėjusios paklausos ir konkurencijos su JAV eksportuotojais. Kylančiose Azijos šalyse, ypač Kinijoje, mažoms ir vidutinėms įmonėms pirmosioms buvo apribotas kredito teikimas.
Medikamentų sektoriuje Europoje rizika taip pat yra „didelė“. Kylančiose Azijos šalyse ir Šiaurės Amerikoje „Coface“ analitikai pastebi santykinę stabilizaciją, kai rizika atitinkamai laikoma nedidele ir vidutine. Europoje vaistinėms, kurių pardavimai ir marža mažėja, ir platintojams yra taikomos priemonės siekiant sumažinti sveikatos priežiūros išlaidų augimą.
„Pirmiausia reikia pastebėti, jog nepaisant stebimos cheminių preparatų ir medikamentų sektorių rizikos situacijos blogėjimo Europoje, Lietuvoje šis pokytis nėra toks ryškus. Pajamų mažėjimą chemijos preparatų sektoriuje mūsų regione galėjo sąlygoti šiek tiek nukritusios žemės ūkio produkcijos kainos ir gautos mažesnės pajamos. Tai sumažino chemijos produktų paklausą, taigi dėl egzistuojančios didelės konkurencijos tarp pardavėjų, privalėjo mažėti ir pardavimo kainos, tuo pačiu mažėjo marža bei pelningumas. Kiek tolimesnę įtaka galima įžvelgti ir dėl vis artėjančios laisvosios prekybos sutarties tarp Europos Sąjungos ir JAV. Šios sutarties pasirašymas padidintų konkurenciją bei galimai dar labiau sumažintų produkcijos kainas“, – teigia „Coface“ Rizikos vertinimo departamento direktorius Mindaugas Sventickas.
Europos automobilių sektoriuje rizika vertinama kaip „labai didelė“.
„2009-ųjų krizė iš esmės pakeitė pasaulinės automobilių pramonės gaires. Europos automobilių pramonė buvo ypač paveikta ir toliau smuko, susidūrusi su struktūriškai dideliais gamybos kaštais ir vidinės realizavimo rinkos trūkumu. Nauja bankrotų banga Prancūzijos automobilių sektoriuje iliustruoja Europos problemą: nuo 2012 metų rugpjūčio iki 2013 metų liepos jų skaičius padidėjo 11 %”, – pažymėjo M. Sventickas.
Dar blogiau, kad finansinės Prancūzijos automobilių sektoriaus įmonių bankrotų išlaidos tiekėjams siekia 35 %, dėl to bankrutuoja daugiau stambesniųjų įmonių, ypač pardavėjai (iš viso 58 %) ir subrangovai (iš viso 24 %). Situacija kelia dar daugiau rūpesčių, kadangi šalies nacionaliniu lygiu, įskaitant visus sektorius, bankrotų skaičius padidėjo tik 6 % ir išlaidos sumažėjo iki 5,8 %.
Šioje situacijoje tarptautinės automobilių sektoriaus grupės atsigręžia į kylančias rinkas, ypač Turkiją, orientuotą į eksportą su konkurencingais kaštais, ir Rusiją, kurią palaiko didelė ir dinamiška vidaus rinka.
„Tačiau reikia pažymėti, kad šių rinkų augimas nepastovus. Turkijos automobilių sektorius yra trapus, kadangi jis yra slegiamas didelių mokesčių ir labai priklausomas nuo ES ekonominės situacijos, nes į Europos Sąjungos šalis keliauja 40 % Turkijos eksporto. Dar viena problema, kad šio sektoriaus tyrimų ir plėtros pastangos yra nepakankamos, kad atitiktų Centrinės ir Rytų Europos koalicijos reikalavimus. Rusijoje tarptautiniai subrangovai susiduria su amžinu protekcionizmu, nepaisant to, kad šalis neseniai įstojo į Pasaulio prekybos organizaciją. Pasitikėti šiomis labai patraukliomis rinkomis drąsu, bet jų potencialas viršija riziką“, – teigia verslo rizikos vertinimo ekspertas M. Sventickas.
