Daugelio pasaulio valstybių rinkos dalyviai kiekvieną mėnesį sulaikę kvapą laukia statistinių naujienų apie infliaciją pirmiausia kaip signalo apie galimus centrinio banko veiksmus. Mūsų šalyje, atvirkščiai, aktyvios pinigų politikos nėra, todėl infliacijos rodikliai labiausiai domina ne tiek dėl tikėtinų finansų rinkų aplinkos pokyčių, kiek dėl jų gebėjimo atspindėti ekonomikos būklę apskritai.
Iš pirmo žvilgsnio birželio mėnesio infliacijos duomenys turėtų leisti bent trumpam atsipūsti tiems, kuriems Lietuvos ekonomikos rodomi perkaitimo ženklai drumsčia ramius sapnus. Anot Statistikos departamento pranešimo, mėnesinės infliacijos tempas lėtėjo antrą mėnesį iš eilės. Palyginti su geguže, birželį vartotojų kainų indeksas (VKI) padidėjo 0,2 proc., tuo tarpu prieš mėnesį – 0,5 proc., o atitinkamas balandžio mėnesio rodiklis buvo net 0,9 proc.
Deja, teigti, kad ekonominio perkaitimo keliama rizika staiga išnyko, dar anksti. Mėnesinę disinfliaciją iš esmės lėmė kilimo greitį „sumažinusios“ maisto ir ypač transporto VKI grupių prekių bei paslaugų kainos. VKI sulėtėjimo tendencijoms įtakos turėjo ir sezoniniai drabužių bei avalynės išpardavimai, taip pat atpigę judriojo telefono ryšio paslaugos bei įranga. Priminsime, kad maisto ir transporto prekių ir paslaugų paklausa yra santykinai nelanksti (t. y. nedaug kintanti priklausomai nuo kainų pokyčių). Taigi, pastaraisiais mėnesiais mažėjęs infliacijos tempas rodo ne tiek visuminės paklausos „atoslūgį“, kiek ne taip greitai kaip anksčiau ant vartotojų pečių perkeliamą išaugusių sąnaudų naštą bei sezoninius kainų svyravimus.
Žvelgiant į artimiausią ateitį, vartotojų kainoms neleis mažėti nei paklausos, nei pasiūlos veiksniai.
Vartojimo prekių ir paslaugų paklausa išliks didelė, toliau kylant gyventojų pajamoms. Paminėtina, kad nuo liepos pradžios valdžia šiek tiek pagerino socialiai išlaikomų asmenų finansinę padėtį: padidintos motinystės arba tėvystės pašalpos; priedus pradėjo gauti didelį darbo stažą turintys pensininkai. Nors pastaruoju metu palūkanų normos nuosaikiai kilo, skolintis nesunkiai tebeišgali daugelis namų ūkių.
Tarp pasiūlos veiksnių aktualumo nepraras energetinių išteklių sąnaudos. Nuo vidurvasario Lietuvoje pradedami didinti šilumos tarifai. Be to, trečiasis metų ketvirtis yra kritinis pasaulinėse naftos produktų rinkose, nes liepą prasidėjęs uraganų sezonas sutampa su vasarą įprastai padidėjančia automobilių ir kitų degalų paklausa. Papildomą įtampą čia lemia ir didele išliekanti geopolitinė rizika.
Darytina išvada, kad liepos mėnesį infliacijos tempas veikiausiai bus spartesnis nei birželį, nors vasaros pabaigoje gali ir vėl sulėtėti. Kaip ten bebūtų, turimi šešių mėnesių VKI duomenys beveik nepalieka abejonių, kad 2007 m. vidutinė metinė infliacija bus didesnė nei pernai.
Algė Budrytė, vyriausioji analitikė, SEB Vilniaus bankas
