Kada dar yra vilties susigrąžinti pinigus, o kada bankas jau beveik bejėgis, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ paaiškino „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.
Visų pirma, svarbu suprasti, kad pinigų likimą lemia ne programėlėje matomas žodis, o tai, ar žmogus mokėjimą jau patvirtino. Bankų kalba toks patvirtinimas vadinamas autorizavimu.
„Jeigu operacija jau atlikta, tai visiškai nesvarbu, koks jo statusas pas jus sąskaitoje, ar rezervuota, ar nerezervuota. Tai reiškia, kad jūs autorizavote operaciją ir gavėjas arba ta įmonė, kuri pardavė jums prekę ar paslaugą, jau turi teisę į konkrečią sumą, kurią jūs sutikote atiduoti. Tai tie pinigai jau bet kokiu atveju kaip ir priklauso kitam žmogui ar įmonei“, – paaiškino informacinės saugos vadovė.
Momentinį pavedimą sustabdyti sunkiausia
Didžiausią reikšmę turi tai, kokiu būdu pinigai buvo pervesti. Jeigu atliktas momentinis mokėjimas, pinigai gavėją pasiekia labai greitai. Bankui lieka itin mažai laiko juos sulaikyti.
„Jeigu tai buvo momentinis mokėjimas, tai bankai sugrąžinti pinigų turi mažiausią šansą. Tai čia tada jau, kai veikia visi teisiniai procesai, jeigu surandamas tas nusikaltėlis, tai galbūt tie pinigai sugrįš, bet lengvuoju būdu to padaryti neįmanoma“, – sakė Ž. Augonė.
Net ir tokiu atveju reikia nedelsiant pranešti bankui ir policijai. Vis dėlto, jeigu momentinis pavedimas jau pasiekė sukčių sąskaitą, pinigams grąžinti gali prireikti teisinių procedūrų, o sėkmės niekas negarantuos.
Daugiau galimybių lieka tada, kai atliktas paprastas, tai yra ne momentinis, arba tarptautinis pavedimas. Jeigu žmogus kreipiasi į banką dar iki pinigų nurašymo, operaciją gali būti įmanoma sustabdyti.
Ar pinigus pavyks susigrąžinti ir kiek tai užtruks, priklauso nuo konkrečios situacijos. Tačiau, pasak ekspertės, tikimybė sustabdyti tokį pavedimą yra gerokai didesnė negu po momentinio mokėjimo.
Svarbi kiekviena minutė, tačiau vien greičio neužtenka
Vis dėlto delsti negalima. Net jeigu sėkmės niekas negali pažadėti, kuo anksčiau bankas sužinos apie apgaulę, tuo daugiau laiko turės mėginti sustabdyti pinigus.
„Greitis, jis visada reiškia labai daug, bet nebūtinai padės susigrąžinti pinigus. Kuo greičiau informuosime, tuo greičiau bankas galės bandyti sustabdyti pinigus ir juos grąžinti“, – tikino ekspertė.
Ar pinigus pavyks atgauti, taip pat priklauso nuo gavėjo, šalies, į kurią jie buvo pervesti, ir to, ar jau pasiekė kitą sąskaitą.
Beveik nieko padaryti nebeįmanoma, kai sukčių įtikintas žmogus pats išgrynina pinigus arba atiduoda jiems banko kortelę su PIN kodu. Tuomet nebėra elektroninio pavedimo, kurį bankas dar galėtų mėginti sustabdyti.
„Didžiausia bėda yra su momentiniais mokėjimais arba su grynaisiais pinigais. Kai žmonės patys pinigus išima arba atiduoda korteles su PIN kodais, tai jau grynųjų pinigų sugauti praktiškai neįmanoma“, – perspėjo Ž. Augonė.
Manote, kad tvirtinate prisijungimą? Galite patvirtinti sukčių pavedimą
Viena dažniausių sukčių naudojamų schemų – fišingas. Žmogus gauna apgaulingą žinutę ar nuorodą ir patenka į padirbtą banko puslapį. Jame suvedęs prisijungimo duomenis jis gali nė nesuprasti, kad juos perdavė sukčiams.
Tačiau net ir gavę šiuos duomenis sukčiai ne visada gali patys pervesti pinigus. Jie gali parengti mokėjimą, bet patvirtinti jį turės pats sąskaitos savininkas.
„Jie galės inicijuoti už jus mokėjimus, bet jūs turėsite tuos mokėjimus tvirtinti. Jūs galvosite, kad tvirtinate savo, bet iš tikrųjų jūs tvirtinate tuo momentu jau sukčių inicijuotą mokėjimą“, – pasakojo specialistė.
Pavyzdžiui, žmogus gali manyti, kad tvirtina prisijungimą prie interneto banko. Iš tiesų ekrane tuo metu gali būti prašoma patvirtinti pinigų pervedimą visai kitam gavėjui.
„Jeigu nežiūrite, ką tvirtinate, tai dažnai ten būna ir ne tas gavėjas, ir ne tos sumos, o jums atrodo, kad jūs tiesiog galbūt patvirtinate prisijungimą prie interneto banko“, – paaiškino Ž. Augonė.
Todėl prieš įvedant PIN1 ar PIN2 kodą būtina perskaityti visą ekrane rodomą pranešimą – koks veiksmas tvirtinamas, kam siunčiami pinigai ir kokia suma nurodyta.
„Per skubėjimą, išsiblaškymą dažnai nepaskaitome, ką tvirtiname. Tiesiog galvojame, kad jeigu mes jungiamės, tai čia nereikia net skaityti. Tiesiog patvirtinu kuo greičiau ir viską padarau. Tai čia vėl yra mūsų klaida – skubėjimas, išsiblaškymas“, – pabrėžė pašnekovė.
Pasak ekspertės, fišingas tebėra viena dažniausiai naudojamų sukčiavimo formų. Vis dėlto didžiausios pinigų sumos šiuo metu išviliojamos kitais būdais.
Perkate papuošalus, o pinigus nurašo už baldus
Atidumo reikia ir apsiperkant internetu. Žmogus gali rinktis prekę vienoje parduotuvėje, tačiau mokėjimo tvirtinimo lange pamatyti visai kitos įmonės pavadinimą. Skirtis gali ir valiuta, suma ar net nurodyta pirkinio paskirtis.
Tokie neatitikimai turėtų iš karto sukelti įtarimą. Vis dėlto sukčiai ragina pirkti čia ir dabar, žada didžiules nuolaidas ar kelias prekes už vienos kainą. Noras nepraleisti pasiūlymo dažnai nustelbia poreikį ramiai patikrinti mokėjimą.
„Jeigu nueiname pirkti vieno daikto, tai nebūtinai reiškia, kad tą ir nusipirksime. Tai čia svarbu atkreipti dėmesį būtent už ką mes mokame“, – sakė Ž. Augonė.
Pavyzdžiui, žmogus gali manyti, kad perka papuošalus, nors mokėjimo lange nurodyta visai kita prekė.
„Kartais būna, kad žmogus perka vieną daiktą, tarkime, vėlgi paimsiu tuos pačius papuošalus, o jam vietoje šito daikto nuskaičiuoja už kokius baldus ir jis visiškai nežiūri, ką patvirtina“, – pasakojo pašnekovė.
Įspėti gali ir kita valiuta. Jeigu žmogus mano perkantis prekę iš Europos ir tikisi mokėti eurais, tačiau tvirtinimo lange rodoma kita valiuta, operaciją reikėtų sustabdyti ir pirmiausia išsiaiškinti priežastį.
„Yra buvę, kad nuskaičiuoja vėlgi kita valiuta. Pas mus normaliai tu tikiesi pirkti iš Europos kažkokį daiktą, tai tau nuskaičiuos eurais. Nuskaičiuoja vėlgi kažkokia kita valiuta. Mes to net nepastebime“, – atkreipė dėmesį specialistė.
Taigi, prieš spaudžiant PIN kodą reikėtų sutikrinti keturis dalykus – pardavėjo pavadinimą, perkamą prekę, mokėjimo sumą ir valiutą.
Pats patvirtinote mokėjimą? Vis tiek nenuleiskite rankų
Jeigu žmogus pats patvirtino operaciją, tačiau negavo užsakytos prekės, gavo visai kitą daiktą arba pinigai buvo nurašyti kitai įmonei, tai dar nereiškia, kad nieko nebegalima padaryti.
„Tokiu atveju vėlgi nereikia nuleisti rankų, reikia rašyti skundą ir bandyti aiškinti situaciją individualiai. Ir kartais turbūt gali būti grąžinami pinigai, kartais negali“, – tvirtino Ž. Augonė.
Pirmiausia ekspertė pataria kreiptis į prekybininką ir išsiaiškinti, kodėl pinigus nurašė kita įmonė, kodėl pasikeitė valiuta, suma arba nurodyta prekė.
Reikėtų išsaugoti viską, kas parodo, ką pirkote ir ką iš tiesų patvirtinote – užsakymo informaciją, prekės aprašymą, mokėjimo duomenis, susirašinėjimą su pardavėju ir ekrano nuotraukas. Jeigu problemos nepavyks išspręsti su prekybininku, šie įrodymai pravers kreipiantis į banką.
Daugiau apie pirmuosius veiksmus susidūrus su sukčiais, bankų galimybes sustabdyti mokėjimus ir būdus apsaugoti savo pinigus sužinokite naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“, kurią rasite straipsnio pradžioje.
„Valdyk savo pinigus“ žiūrėkite kiekvieną antradienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
