Automobilių pardavėjai trina rankomis – prekyba automobiliais dėl baltarusių antplūdžio atsigauna, pajamos vis didėja. O lietuviai pirkėjai nesidžiaugia išaugusiomis kainomis ir laukia liepos 1-osios, kai padidės muitai pirkėjams iš trečiųjų šalių.
Senesnis automobilis už didesnę kainą
„Baltarusiai yra lyderiai tarp pirkėjų Kauno turguje. Atvažiuoja dažniausiai antradieniais ir šeštadieniais“, – sako Kauno automobilių turgų valdančios UAB „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis. Pasak jo, automobiliai didžiausiame Lietuvos turguje vidutiniškai pabrango 1 300 Lt. Tam įtakos turėjo Baltarusijos piliečių suaktyvėjimas – jie perka vis daugiau automobilių.
Pasak sostinės Gariūnų automobilių turgaus prekeivių, perkami visi automobiliai iš eilės. Nuo liepos mėnesio didėsiantis į Baltarusiją, Rusiją ir Kazachiją įvežamų naudotų automobilių importo mokestis verčia šių šalių perpardavinėtojus prisipirkti kuo daugiau mašinų.
„Nežiūri nei į metus, nei į būklę. Svarbu, kad važiuoja“, – sako Gariūnuose automobilius pardavinėjantis Jurijus. Pasak vilniečio, su baltarusiais daug lengviau suderėti kainą ir greitai parduoti automobilį. Lietuviai esą labiau priekabesni ir nori didesnių nuolaidų.
O Kauno automobilių turgaus direktorius baltarusius vertina kaip labai atsargius pirkėjus. „Baltarusiai, pirkdami 2001-ųjų ir naujesnius automobilius, kruopščiai juos apžiūri ir įvertina, nes už detales, pagamintas 2000 metais, jie privalės mokėti didesnius muito mokesčius. Dažnai 2001 metų gamybos automobilis parduodamas už mažesnę kainą nei senesnis“, – prekybos Kauno turguje ypatumus atskleidė V.Naujanis.
Pardavėjai nesidžiaugia
Į Lietuvą pirkti automobilių atvyksta ir Kazachijos, Kirgizijos bei Rusijos piliečiai. „Kirgizai ir kazachai nuolat pirko Kauno turguje ir tokio jų suaktyvėjimo, kaip staigus baltarusių antplūdis, nėra“, – sakė V.Naujanis.
Populiariausi tarp Rusijos piliečių yra 3–5 metų senumo automobiliai, pirkėjai iš Vidurinės Azijos graibsto 5–10 metų senumo mašinas. Užsieniečiai labiausiai vertina „Toyota“ ir „Nissan“ automobilius.
Lietuviai nesidžiaugia pirkėjų iš Rytų antplūdžiu ne tik dėl išaugusių kainų, bet ir vis mažėjančios automobilių pasiūlos. Dažnai į turgų tautiečiai vedasi automobilius išmanantį žmogų, kuris ne tik patars, bet dar ir nusiderėti padės. Už tokią paslaugą dažnai mokama nuo 50 iki 150 Lt. Pasak Gariūnų prekeivių, tokių „pagalbininkų“ atsiveda ir baltarusiai, tačiau neteko girdėti, kad būtų tradicija už paslaugą mokėti.
Anksčiau skundęsi dėl mažo pirkimo, naudotų automobilių prekeiviai šiuo metu turėtų būti patenkinti, tačiau V.Naujanis teigia, kad lietuviai nemoka pasidžiaugti sėkme ir vis tiek skundžiasi.
„Pardavimas auga, mašinų perpardavinėtojai krizės jau tikrai nejaučia, tačiau besiskundžiančiųjų yra ir visuomet bus. Vieni net skundžiasi, kad jau ir pinigų per daug kišenėse, nepatenkinti klientų skambučių gausa. Lietuviai nuolat mėgsta skųstis. Jeigu neperka – blogai, jei perka – vis tiek suras ką pasakyti“, – apie prekybininkų nuotaikas kalbėjo kaunietis.
Grūstis pasienyje
Paklaustas, ar po liepos 1-osios sumažės baltarusių, rusų ir pirkėjų iš Vidurinės Azijos šalių, Kauno automobilių turgaus direktorius teigia, kad jų Lietuvoje sumažės gerokai anksčiau. „Jie tiek prisipirks automobilių, kad neturės, kur jų dėti. Gali būti, kad dar iki liepos nustos pirkti. Juk tuos automobilius jiems reikės parduoti savoje rinkoje“, – sakė V.Naujanis.
Kad automobiliai masiškai perkami, matyti ir Lietuvos pasienyje su Baltarusija. Medininkų poste jau trečia savaitė nutįso didžiulė automobilių eilė. „Labai didelės eilės pasienyje su Baltarusija. Jie (baltarusiai) perveža automobilį, pereina sieną ir nuvarinėja jau kitą mašiną. Bet čia jų tiek daug, kad nežinia, kada viskas baigsis“, – sakė pas gimines į kaimyninę šalį važiuojantis Viktoras.
Padėtimi naudojasi ir pasienio kaimuose gyvenantys lietuviai – jų kiemai ir šalimais esančios pievos užgrūstos parengtų per sieną gabenti mašinų.
Baltarusius ir kazachus pakeis lenkai
Gali pasikartoti ir pernykštis scenarijus, kai taip pat žadėta didinti muitus. Kazachai prieš naujus metus stengėsi kuo daugiau nupirkti mašinų, tačiau muitams nepadidėjus, pirkimas sustojo ir vėl atsigavo tik po trijų mėnesių, kai užsieniečiai automobilius pardavė savo krašte.
Dėl liepos 1-ąją didėsiančių muito mokesčių Baltarusijoje ir Kazachstane turgininkai per daug nesuka galvos. Tikimasi, kad jau dabar automobilių prekyba pradėję domėtis lenkai pakeis šiuo metu aktyviausius pirkėjus.
„Lenkai jau dabar apžiūrinėja ir perka 5–10 metų senumo automobilius. Tokie automobiliai populiariausi. Juos noriai perka ir lietuviai, ir lenkai. Prie tokių automobilių susidaro net eilės, jaučiamas jų trūkumas“, – sakė V.Naujanis.
Lietuvos miestai, kuriuose yra automobilių turgūs, vis tik pajus kazachų ir baltarusių pasitraukimą. Kauno turgaus teritorijoje esančiame viešbutyje daugiausia apsistoja Vidurinės Azijos šalių piliečiai. Jie taip pat aktyviai lankosi nebrangiose kavinėse, baruose. Kas naudosis turgaus viešbučio paslaugomis, kai neliks azijiečių? Kazachus pakeisiantiems lenkams į namus kelias neilgas, tad nakvynės paslaugomis jie tikriausiai nesinaudos.
Azijiečių netektį pajus ir Palemono mikrorajono gyventojai. Kaune įsikūrusi automobilių transportavimo įmonė padeda turgaus pirkėjams parsigabenti automobilius į Vidurinę Aziją geležinkeliu. Abipus geležinkelio esančio Palemono gyventojai nesnaudžia ir jau beveik dešimtmetį kazachams teikia nakvynės bei maitinimo paslaugas.
Tiesa, šio verslo klestėjimo metas buvo prieš Lietuvai prisijungiant prie Šengeno erdvės, tuomet palemoniškių kiemuose netilpdavo visų nakvoti norinčių kazachų automobiliai. Nors už nakvynę prašoma vos 20 litų, kauniečiai patenkinti užsieniečių tvarkingumu ir nenorėtų prarasti šio papildomo verslo.
Baltarusiai perka ir internetu
Populiari prekyba automobiliais ir internetu. Vienos automobilių prekybos svetainės duomenimis, baltarusiai sudaro apie 15 proc. pirkėjų.
„Statistikos, kiek jie nuperka automobilių, neturime, tačiau pastaruoju metu baltarusiai yra daug aktyvesni. Paėjusį rudenį jie sudarė 7–10 procentų lankytojų, dabar jų beveik dvigubai daugiau“, – sakė auto.24bazar.com svetainės savininkai. Svetainėje daugiausia parduodama 1995–2003 metų gamybos automobilių.
Kadaise garsėjusiame Radviliškio automobilių turguje šiuo metu yra automobilių prekybos aikštelės. Turgaus savininkai užsiima naudotos žemės ūkio technikos prekyba. „Pagrindiniai žemės ūkio technikos pirkėjai yra lietuviai ir latviai. Traktoriai atvežami iš Anglijos, Danijos, Olandijos, Vokietijos, Švedijos, Prancūzijos“, – sakė Mindaugas Monkevičius, UAB „Antaniškiai“ direktoriaus pavaduotojas komercijai.
Nuo liepos 1-osios į Muitų sąjungos šalis įvežamų automobilių importo mokestis kai kuriais atvejais padidės net 12 kartų. Šiuo metu už ne naujesnį nei 3, bet ne senesnį nei 10 metų automobilį, kurio variklio darbinis tūris 1 500 kub. cm, taikomas 0,4 euro (1,38 litų) už vieną kub. cm mokestis, iš viso – 600 eurų (2 070 litų). Nuo liepos tarifas šoktelės net iki 3,5 euro (12 litų), tad iš viso už tokį automobilį teks mokėti net 5 250 eurų (18 tūkst. litų) importo mokestį.
- Saulius Tvirbutas
