Pasak „Hay Group“ produktų ir paslaugų vadovo Baltijos šalims Eligijaus Kajietos, Lietuvoje 2012 m. mažiau įmonių didino bazinius atlyginimus aukščiausiojo lygio vadovams. Tyrimo duomenimis, 70 proc. įmonių didino atlyginimus nors daliai darbuotojų, tačiau tik 45 proc. jų kėlė bazinius atlyginimus aukščiausio lygio vadovams. 2011 m. 60 proc. įmonių akcininkų didino bazinius atlyginimus tiek aukščiausio lygio vadovams, tiek ir kitiems darbuotojams – vidurinės grandies vadovams, specialistams, darbininkams.
Vadovų lūkesčiai nesutampa su akcininkų planais
Tyrimas rodo, kad 2011 m. 71 proc. Lietuvos įmonių prognozavo pasieksiančios arba viršysiančios verslo tikslus, o 2012 m. tokių įmonių jau buvo 90 procentų. Paprastai šios prognozės rodo, kiek įmonių per pirmą metų ketvirtį planuoja išmokėti metines premijas aukščiausiems vadovams.
2011 m. 56 proc. įmonių planavo išmokėti visą numatytų (rezultatinių) priedų ir premijų sumą, o 2012 m. tokių įmonių jau buvo 70 procentų. Tačiau nepaisant didėjančių aukščiausio lygio vadovų lūkesčių, faktiškai išmokėtų premijų sumos buvo beveik dvigubai mažesnės nei numatyta metų pradžioje. Už visiškai pasiektus rezultatus vadovams vidutiniškai žadėta 23 proc. metinio bazinio atlyginimo dydžio premija, tačiau realiai išmokėtų premijų suma siekė 13 procentų. Be to, tyrimas rodo, kad 92 proc. aukščiausiojo lygio vadovų taikoma kintamo atlygio schema, tačiau premijas gavo tik 73 proc. jų.
„Lietuvos įmonių finansiniai rezultatai po truputį gerėja. Natūralu, kad aukščiausiojo lygio vadovų lūkesčiai gauti didesnius atlyginimus taip pat auga. Vis tik įmonių savininkai neskuba pelnu dalytis su aukščiausiojo lygio vadovais. Maža to, užsidirbti premijas vadovams tampa vis sunkiau – į premijų skaičiavimo schemas įtraukiama vis daugiau kriterijų bei saugiklių. Norint gauti didesnes premijas vadovams nebeužtenka pasiekti gerų įmonės finansinių rezultatų, akcininkai vadovus vertina atsižvelgdami į papildomus rodiklius: produktyvumo augimą, klientų pasitenkinimą, darbuotojų įsitraukimo indeksus, produktų kokybę“, – teigia E. Kajieta.
Nežymus bazinio atlyginimo augimas bei mažos premijos rodo, kad įmonių akcininkai kol kas orientuojasi į įmonių pelningumo atkūrimą po ekonominės krizės. Akcininkai prioritetą teikia kapitalo kaupimui, kuris užtikrintų verslo saugumą ateityje, todėl atsargiai vertina darbuotojų atlyginimų didinimo galimybes.
Įmonės didesnio pelningumo siekia dviem būdais: didindamos efektyvumą ir kontroliuodamos kaštus. Kaštų kontroliavimas darbo užmokesčio biudžeto sąskaita balansuoja ties rizikinga riba, kai tolimesni atlyginimams skiriamo biudžeto taupymo veiksmai gali neigiamai paveikti įmonių pelningumą – mažėjant darbuotojų įsitraukimui, prarandant geriausius vadovus.
Naudinga tiek vadovams, tiek akcininkams
Galimą darbuotojų išlaikymo problemą E. Kajieta siūlo spręsti ne investuojant žymiai daugiau lėšų į atlyginimų biudžetus, o orientuojantis į kompleksinį darbdavio vertės didinimą bei atlyginimų schemų efektyvumą.
„Tyrimo duomenimis, aukščiausiojo lygio vadovai, kurių įmonės buvo nustačiusios aiškias premijų teikimo schemas, gavo didesnes premijas nei tie vadovai, kurių įmonėse jos nebuvo aiškiai apibrėžtos. Čia laimi abi pusės: aiškiai nustačius kriterijus, už kuriuos mokama premija, verslo rodikliai pasiekiami dažniau, tad akcininkai įgyvendina savo tikslus, o už pasiektus rezultatus vadovams išmokamos sutartos premijos. Kai aiškūs premijų išmokėjimo rodikliai nenumatyti, metų pabaigoje interpretuojami ir pasiekti rezultatai, ir už juos išmokamų premijų dydžiai. Tad neišvengiamai kyla įtampa, nemotyvuojanti vadovų dirbti efektyviai. Įmonių akcininkams vertėtų peržiūrėti ne tik kintamojo, bet ir bazinio atlyginimų mokėjimo principus. Iki šiol įmonės daugiausia dėmesio skyrė kintamosios atlyginimų dalies peržiūrėjimui, o bazinių atlyginimų schemos liko nekeistos nuo krizės laikų“, – sako E. Kajieta.
