Tvariausias ir ekonomiškiausias šildymas
Šilumos nuostolių mažinimas – svarbus pirmasis žingsnis siekiant geresnio energinio efektyvumo. Įprastai ruošdamiesi daugiabučio renovacijai gyventojai daugiausia dėmesio skiria pastato šiltinimui – tai sprendimas, kurio naudą lengva įvertinti: sumažėjusios šildymo sąskaitos, pagerėjęs vidaus mikroklimatas, atnaujintas ir vizualiai patrauklesnis fasadas. Tačiau, pasak Lietuvos saulės energetikos asociacijos eksperto Vito Mačiulio, dažnai lieka nepastebėta dar viena galimybė – dar labiau sumažinti energijos sąnaudas pasitelkiant atsinaujinančius energijos šaltinius.
Tokie sprendimai kaip saulės elektrinės, saulės kolektoriai ar šilumos siurbliai leidžia namui tapti ne tik efektyviu, bet ir tvaresniu – mažiau priklausomu nuo iškastinio kuro bei centralizuoto šilumos tiekimo. Šie sprendimai ypač aktualūs atsižvelgiant į kylančias energijos kainas ir siekį mažinti poveikį aplinkai. Gyventojai, pasinaudoję valstybės parama, gali ekonomiškai pagrįstai įsirengti tokius įrenginius, o investicijos į juos ilgainiui atsiperka dėl pastebimai sumažėjusių eksploatacinių išlaidų.
„Kad naudojant saulės modulius galima gana pigiai pasigaminti elektrą – Lietuvoje tai nebėra naujovė. Daugelis jau įsitikino, kad saulės Lietuvoje nėra mažai, pasinaudojant valstybės parama elektrinę galima įsirengti gana nebrangiai, o įranga veikia puikiai. Tačiau kitas labai efektyvus įrenginys, šilumos siurblys, dar daugeliui atrodo gana egzotiškai. Suprasti, kaip galima lauke temperatūrai esant -10 laipsnių arba žemėje +5 laipsniams, paimti iš jų šilumą ir paversti ją į +24 laipsnius bute, nėra paprasta“, – pasakoja ekspertas.
Šilumos siurblys yra įrenginys, kuris naudoja natūraliai susikaupusią šilumos energiją iš oro, vandens arba grunto. Per specialiai įrengtus vamzdžius energija surenkama, paverčiama šiluma ir perduodama į pastato šildymo ar karšto vandens tiekimo sistemą. Priklausomai nuo šaltinio, iš kurio gaunama energija, siurbliai skirstomi į kelias rūšis: iš žemės šilumos energiją imantys siurbliai vadinami geoterminiais, o iš oro – siurbliai oras-vanduo. Kurį rinktis konkrečiu atveju, priklauso nuo techninių ir kitų sąlygų, teigia specialistai.
Efektyviausi – kompleksiniai sprendimai
Įrengus šilumos siurblius daugiabučiuose namuose, šilumos gamyba tampa draugiškesnė aplinkai. Vietoje iškastinio kuro naudojama elektros energija, kuri, ypač derinant su atsinaujinančiais šaltiniais, padeda reikšmingai sumažinti anglies dvideginio (CO₂) emisiją, o kartu ir poveikį klimatui. Anot Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus eksperto Edvardo Petrausko, didžiausią naudą šilumos siurbliai suteikia tuomet, kai jų veikimas derinamas su kitais energijos šaltiniais.
„Pavyzdžiui, kartu įrengus saulės elektrinę ir šilumos siurblį, galima dalį ar visą elektros energijos ir šilumos poreikį padengti vietoje pagaminta žaliąja energija. Tokia integracija leidžia dar labiau sumažinti eksploatacines išlaidas ir tapti mažiau priklausomiems nuo centralizuoto energijos tiekimo. Tai leidžia ne tik taupyti šilumos energiją bei pinigus, bet ir artėti prie klimatui neutralaus būsto vizijos“, – teigia ekspertas.
Pasak jo, jei nėra galimybės visiškai atsijungti nuo šilumos tinklų, šilumos siurblius galima naudoti kaip papildomą šaltinį, taip optimizuojant bendrą šilumos tiekimo sistemą. Tiesa, tam, kad daugiabučio namo gyventojai galėtų įrengti geoterminį šildymą, dažniausiai jiems būtina turėti savo sklypą apie namą gręžiniams įrengti. Be to, turi būti atliktas geologinis grunto tyrimas, patvirtinantis tinkamas sąlygas šilumos siurblių sistemai įrengti. Svarbu ir tai, kad daugiabutis nebūtų prijungtas prie centralizuotų šilumos tinklų arba alternatyvus sprendimas būtų suderintas su šilumos tiekėju.
Tinkamai suplanuota renovacija turėtų apimti ne tik pastato apšiltinimą, bet ir atsinaujinančios energijos sprendimų integraciją – tai leidžia pasiekti maksimalų energinį efektyvumą ir sukurti modernų, tvarų daugiabutį. Tokių pavyzdžių Lietuvoje jau yra. Vienas iš jų – daugiabutis Vilniaus rajone, Avižieniuose, „Metų renovacijos projekto 2025” rinkimų nugalėtojas. Jame įdiegtas geoterminis šildymas ir ant stogo įrengta saulės elektrinė, todėl didžioji dalis energijos pasigaminama vietoje. Šiame name ne tik sumažėjo šilumos nuostoliai, bet ir iki minimumo krito CO₂ emisijos – nuo 271,65 iki 19,69 tonų CO₂ ekvivalento per metus.
Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės galioja iki spalio 1 dienos.
Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: www.apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė: Benita Gaižiūnaitė
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
