Sporto karalius futbolas šiuo metu kaip niekada populiarus: gražiai apsirėdęs ir išraiškingai pakėlęs paauksuotą skeptrą jis mojuoja ošiančiai gerbėjų miniai. Futbolo spektaklis Brazilijoje traukia net mažai sportu besidominčių žmonių akį. Ne išimtis ir Lietuva. Tik vienas kitas lietuvis kartkartėmis gūžteli pečiais – kodėl pasaulio čempionate nežaidžia mūsų šalies rinktinė?
Šalyje, kur antrąja šalies religija paskelbtas krepšinis, futbolui vietos likę nedaug. Gana niūriai Lietuva atrodo pasauliniame futbolo žemėlapyje – 106 reitingo vieta toli gražu nėra ta, kuria būtų galima didžiuotis. Kai mūsų šaliai gyventojų skaičiumi prilygstantis Urugvajus ir Kosta Rika lieja džiaugsmo ašaras, jų rinktinėms prasibrovus į pasaulio čempionato aštuntfinalį, lietuvių žvilgsnis pirmiausiai kliūva už nepastatytų stadionų, netobulos sistemos ir iššvaistyto potencialo.
„Nėra stabilumo. Kiek metų jau rinktinė sužaidžia dvejas ar trejas rungtynes gerai, o paskui, kai reikia laimėti, jau nebegalime.Nuo ko tai prasideda? Turime ribotą žaidėjų skaičių ir esame labai priklausomi nuo lyderių“, – balsas.lt pasakojo daugiausia rungtynių Lietuvos nacionalinėje ekipoje sužaidęs gynėjas Andrius Skerla.
Kaip vertinama dabartinė Lietuvos rinktinė? „Kuriasi naujas kolektyvas, gera grupė. Neturime aukšto lygio žaidėjų, todėl aikštėje reikalinga komanda, kad vienas už kitą kovotų ir vienas kitam padėtų. Manau, per 12 metų galima paruošti žaidėjus, galinčius rungtyniauti aukštu lygiu ir nenusileisti varžovams“, – neabejojo VMFD „Žalgiris“ treneris
Šias ir kitas naujienas skaitykite savaitraštyje "Balsas.lt savaitė".
