Didžiosios Britanijos neurologų mokslinis tyrimas įrodė, jog „Apple“ kompanija savo pirkėjus veikia kaip religija. Anot mokslininkų, tikinčio žmogaus smegenų dalis, išgirdusi skaitant Šventąjį Raštą, reaguoja lygiai taip pat, kaip „Apple“ fanatiko smegenys, pamačius šio prekės ženklo logotipą. Tyrimo išvadose teigiama, jog technologijos gali įkvėpti tikėjimą prekės ženklu, nekreipiant dėmesio į patį produktą. Taigi, kodėl „Apple“ tapo religiniu kultu visame pasaulyje?
Vadovas - legenda: Steve Jobs charizma ir kūrybiškumas
Steve Jobs visada garsėjo ne tik genialumu, bet ir ribinių patirčių kupinu asmeniniu gyvenimu bei savitu charakteriu. Žmonės, kurie buvo bent kartą susidūrę su „Apple“ įkūrėju, neretai įvardindavo jį kaip nepastovų ir netgi agresyvų asmenį. Teigiama, kad karštakošiškumas, despotizmas ir kūrybiškumas pristatant produktus visada buvo neatsiejami S. Jobs vadovavimo elementai. Nuo pat „Apple“ įkūrimo, šis verslininkas ėjo kitu keliu nei konkurentai. Kartais tai padėdavo, o kartais trukdydavo. Natūralu, kad turėjo praeiti netrumpas istorijos etapas, kol susiformavo „Apple“ kultas. Nors S. Jobs ir buvo vertinamas prieštaringai, verslininko dėka prakąsto obuolio logotipas tapo atpažįstamas visame pasaulyje. Net ir po S. Jobs mirties „Apple“ išliko tvirta religija, pagrįsta žmonių fanatizmu, pavyzdžiui, dešimtis valandų laukiant eilėse, kad galėtų įsigyti naujausią „iPad Air” planšetę.
Nesvarbu tai „iPod” ar „iPhone” – S. Jobs savo išmone privertė pamilti kiekvieną iš jų ir tikėti, jog be „Apple“ gyventi neįmanoma. O čia jau apsireiškia ir religija – tikėjimas, jog „Apple“ yra visagalis.
Tikėjimas „Apple” – per jausmus ir emocijas
Psichologai teigia, kad tikėjimas gimsta iš mūsų pačių norų ir jausmų. Būtent šiuo faktoriumi „Apple“ pasinaudoja, kurdama reklamines kampanijas. „Žmonės nežino ko nori iki tol, kol jiems to neparodai, pasitelkiant žmogiškumą ir emocinį faktorių“, – viename savo interviu pasakojo S. Jobs.
„Mes mylime muziką, nes ji – mūsų gyvenimo dalis. Muzika lydi mus kiekvieną dieną, kiekviename kampelyje. Muzika jau yra mumyse“, - taip 2001 metais savo prezentaciją apie naują „iPod” pradėjo S. Jobs, teigdamas, kad be muzikos mes negalime gyventi, o su „iPod“ gyvenimas vėl įgaus daugiau spalvų. O gal tikrai?
Įsitikimas, jog „Apple“ yra būtinybė ir tik išmintingi, karjeros siekiantys žmonės perka šį prekės ženklą, demonstruojamas ir TV laidose ar kino filmuose. Net 30 proc. Holivudo filmų pateikia „Apple“ prekės ženklą kaip neatsiejamą atributą sėkmingo ir charizmatiško žmogaus gyvenime. „Apple” renkasi „Daktaras Hausas“, „Misija Neįmanoma“, „Seksas ir miestas“ ir daugelis kitų serialų, TV laidų bei kino filmų.
Unikali verslo strategija – mąstyk kitaip
„Apple“ tramplynas į žinomumo, stipraus įvaizdžio ir pelno olimpą – minimalistinė 1997-ųjų kampanija. Reklamą sudarė nespalvoti pasaulį pakeitusių asmenybių, tokių kaip T. Edison, M. Luther King, M. Gandhi, R. Branson, J. Lennon ir kt. asmenybių atvaizdai, šūkis „Think Different“ ir trumpa žinutė-manifestas, pavadintas „Here‘s to the Crazy Ones“. To užteko. Visų pirma – „Apple“ išsiskyrė iš konkurentų (juk IBM šūkis tuo metu buvo „THINK!“). Antra, galinga ideologinė pozicija atspindėjo unikalų „Apple“ požiūrį tiek į produktą, tiek į vartotoją. Ir galiausiai, kūrybiška verslo strategija ir išskirtinė neverbalinė produktų prezentacija pavertė „Apple“ tokia, kokia ji yra dabar – religija .
„Apple“ visada buvo kitoks. Tai nėra tik geležis, kuri tik graži ar negraži. Kompanijos vizija buvo pakeisti pasaulį. „Apple“ nuėjo ilgą kelią iki to, kas dabar jiems leidžia užburti žmones, parduoti 170 mln. „iPad” be didelių reklamų ir pažadų. Jiems nereikia įtikinėti. Visi jais tiki ir taip. Visi žino, ką gaus dabar, ką gaus kitais metais ir yra ramūs, kad tai bus 100% kokybiška ir išbaigta, nes tai „Apple“.
