Cia tmatos nuomone, Siaip jau nera didesnio monopolisto uz valstybe, dalyvaujancia versle. Nei skaidriu lobistiniu procesu, nei normalaus reguliavimo Lietuvoj nera. TIk prisiminkim keliasdesimt tik kelio dienom ar valandom priimtu istatymu, kuriais sugebedavo pasinaudot tik priemejai. Dabar velgi, jei antikriziniu istatymu priemimo proceduros atitiktu seimo statute numatytom taisyklem... Kur socialiniu pasekmiu analize, privaloma priimant tokio masto pokycius salygojancius istatymus? Toks reguliavimas tik iskraipo naturalius verslo procesus ir konkurencija. Net nesinori cia kalbet apie banku veiklos reguliavima, nes daros nebeaisku, ar bankai reguliuoja, ar ju veikla apskritai Lietuvos valdzios institucijos pajegios sureguliuot.

Lietuvos krizė visai nepanaši į pasaulinę. Tenaispi yra kredito (pasitikėjimo) ir finansų (matematikos atotrūkio nu0 realaus ūkio) krizė. Čionaispi gi yra prasmės krizės prasidėjusios 1991 metais paskutinė fazė: nieko nepagaminame pigiau ar geriau nei užsienis (išskyrus lazerius ir achemos trašas); baigėme išsiparduoti - nieko nebeturime; piliečiai, verslininkai ir valdžia nekenčia vieni kitų.

Economy is stupid.
Jei ką tai ekonomika yra labiausiai politizuotas ir ideologizuotas pseudo mokslas. Be to visi, net ir tikri mokslai yra tik tam tikro individo ar grupės individų, tam tikros srities sutartinė interpretacija. Jei kam nors atrodo, kad ekonomika kaip nors susijusi su teisybe, tai man tokiu žmonių tiesiog gaila.

Neinterpretuokite neteisingai Keyneso. Esmė yra ta, kad vartojimas mažėja ne dėl to kad taip nusprendė ministras pirminkas, o dėl to kad žmonės nebeturi ką vartoti. Teisingai, reikia skatinti vartojimą, tik tai reikia daryti ne raginimais, o vartotojų perkamosios galios didinimu(kainų mažinimu, algų didinimu, vartotojų įsipareigojimų mažinimu). t.y. reikia neleisti bankams kelti palūkanų, per prievartą sumažinti buržujų pelnus(keliant mokesčius, reguliuojant kainas), uždrausti reklamą ir kitokį mėšlą mažinantį vartotojų perkamąją galią. Laisva rinka linkusi į savęs susinaikinmą. Kapitalistas besotis, kaip ir juodoji skylė. Jis viską rys rys, kuo didesnis bus tuo rys daugiau, kol vieną diną sprogs pats, kaip supernova. Tik reguliuodami rinką mes galime sustabdyti tą sprogimą

Protingi yra jau gavę savo atsakymą: "It's economy, stupid".

Aš tai siūlau visokio plauko išnaudotojus, tironus, kapitalistus ir jų pakalikus, tokius kaip šis nieko neišmanantis rašliavotojas sodinti už grotų už tokias demagogijas. Tokios tuščios pliurpalizmo sąvokos, kaip demokratija, laisva rinka, pasirinkimo laisvė jau seniai kelia siaubą nors kiek mąstančiai būtybei. Demokratija yra tokia: tegu avys bliauna kiek tik nori, jei tik dėl to piemeniui bus lengviau jas valdyti. Laisva rinka yra tokia: Paleidžiam avis į mišką. Tegul ganosi kartu su vilkais. Natūrali atranka atves iki to, kad vilkai išpjaus avis, o po to išdvės patys. Pasirinkimo laisvė yra tokia: avis turi teisę(bet ne pareigą) kovoti su kitomis avimis už tos pievos žolę, į kurią piemuo jas atvarė arba gali nudvėsti savo noru. Yra iliuzija kad avis gali pasirinkti piemenį, bet tai labiau panašėja į brolių Grimų pasakas

moto rašo: "rimtos diskusijos apie realius ekonominius santykius ilgai neturėsime."
Sutinku su "moto", nes Lietuvos viešoji nuomonė per metus ar panašiai pasiekė stovį, kurį pavadinčiau "visuotinė antikapitalistinė isterija." Visuotinės isterijos sąlygomis diskusija neįmanoma. Dauguma žurnalistų, ekonomistų ir privačių komentuotojų dalyvauja ir skatina tą diskusija. Lengvai priimtas antkainių ribojimo įstatymas įrodo, kaip pavojinga priiminėti sprendimus visuotinos isterijos sąlygomis.
Juokingas pvz.: žinomam žurnalistui Valentinavičiui tiek nepatinka kapitalistai, kad jis pasiryžęs čia pat televizoriaus ekrane ne tik bučiuotis, bet permiegoti su energetikos ministru. "Mums ministerija gyventi ir statyti padės..."

Teoriškai, kainos – "jautriausias" rinkos mechanizmas. Atseit, "kuo laisvesnis jų judėjimas, tuo tikslesni signalai gamintojams, investuotojams ir pirkėjams, tuo racionaliau šie elgiasi". Bet argi galėjo kainos pasaulyje būt laisvesnės nei pastarąjį dešimtmetį? Ar galėjo "investuotojai ir pirkėjai" neracionaliau elgtis? Haha...

Bet pastaruosius pora dešimtmečių daug kas pasikeitė. Dar visai neseniai valstybiniai bankai, valstybinės energetikos, transporto, komunikacijos įmonės buvo visai normalus dalykas Vakarų Europoje ir Amerikose. Gal neįsivaizduojam, bet tie "valstybiniai monopolininkai" nelaužė kainų, ir kažkaip tiesiogiai rūpinosi paslaugų teikimu visiems. Ir privatus verslas sveikai atrodė - smulkiesiems vis dėlto baisesni ne didesni mokesčiai, bet didžiųjų įmonių buldozerinė konkurencija. O dabar štai krizė - esame visiškai priklausomi nuo smagių bankiinkų, "natūralių" monopolistų ir tarptautinių "specialistų" įnorių. Ar tai ekonominė laisvė?

Maivytis dėl nationalizacijų, "sovietinių" proveržių ar dar "tobulesnės" rinkos galim dar ilgai. Bet ši krizė ir "kažkodėl" riestesnis gyvenimas gal nesibaigs kol taip maivysimės vien dėl to, kad Nobelistų teorijos taip pasakė. "Laisvasis" privačių įsiskolinimų balansas ir "pavykėlių" monopolistų savivalė žlugdys plačiają ekonomiką tikrai nemažiau nei valstybiniai mokesšiai. Atiduoti pusė atlyginimo vien išpūstos paskolos (negarantuotam) išmokėjimui varžys mūsų pasirinkimą ir veiksmus ne mažiau nei duoklės feodalinias laikais. Kažkokio ne-feodalinio vaisiaus mes vis dėlto esame paragavę.

Tiesmukiški pasiūlymai riboti kainas gal ir grubiai atrodo - ir gal nieko neišspręstų. Bet jei mes taip jautriai reaguosime į menkiausius "posovietinius" proveržius, rimtos diskusijos apie realius ekonominius santykius ilgai neturėsime.

Dar keli sakiniai....Paiieškojau, ar Lietuva ką nors rašo, pvz, apie prof. E.Phelpsą. Radau vz.lt ištraukėlę. Todėl ir klausiu, kodėl tas ponas ekonomistas R.Valatka užsiciklino ant Keyneso, kuris gyveno praeituose šimtmečiuose (1883-1946), bet ne jo tyrinėtoju ir kritiku Edmundu Phelpsu (gim.1933)? Iš " verslo žinių" skaitome, ką sako Petrburgo laikraščiui (rusų kalba turiu visą) tas Nobelistas E.Phelpsas: ------ Phelpsas: "Krizė baigtųsi devalvavus USD" 2009.03.20 17: 2 -----"Jei JAV valdžia sutiktų devalvuoti dolerį, pasaulis iškart galėtų pajudėti iš krizės, mano JAV ekonomistas, 2006 m. Nobelio premijos lauretas ir Kolumbijos universiteto profesorius Edmundas Phelpsas. Apie tai jis pareiškė interviu Rusijos verslo dienraščiui " Delovoi Peterburg" . " Bet esu tikras, kad valdžia neleis devalvuoti USD bei nemažins mokesčių naštos. Todėl JAV iš krizės pradės judėti trečią šių metų ketvirtį, o Europa - metų gale" , - kalba p. Phelpsas. Savo tikėjimą dar šiemet kilti pradėsiančiomis rinkomis ekonomistas aiškina tuo, kad jos negali kristi amžinai. " Šiuo metu padėtis finansų sektoriuje aprimo, investuotojai ieško naujų investicijų. Jie pasirengę investuoti" , - teigia p. Phelpsas. Pačią krizės pabaigą p. Phelpsas įsivaizduoja tada, kai bankai ir verslas vėl ras vienas kitą. " Krizė baigsis, kai bankai nebegrius ir nebepranešinės apie nuostolius. Tačiau tai dar nebus recesijos pabaiga. Verslas nebeima kreditų plėtrai, o bankai ieško su verslu nesusijusių nišų investicijoms. Kai bankai ir verslas ras vienas kitą, krizė baigsis" , - dėsto Nobelio premijos laureatas. Be to, p. Phelpsas mano, kad po tokių smūgių ekonomika neišvengiamai keisis. " Bankų sistema greičiausiai taps sudėtingesnė, labiau išplėtota ir bus aukštesniame lygyje. (...) Gyvename inovacijų amžiuje, o inovatoriai, kurių šiuo metu kaip niekada daug, plėtos verslus, tad didelė tikimybė, kad mes grįšime prie ankstesnio gerbuvio" , - pasakoja p. Phelpsas. Jis taip pat minėjo, kad bankai tradiciškai turėjo dirbti su verslais ir jiems skolinti. Tačiau atsiradus masei " lengvų pinigų" bankai pamiršo, kaip bendrauti su verslu ir jo projektais, todėl, pasak p. Phelpso, reikia restruktūrizuoti bankų sistemą ir kurti naujus bankus..."

Įdomu, kaip Autorius prof. Jonas Čičinskas nušviestų mums Lietuvos ateitį 2013 metais. Ekonomistas R.Valatka juodžiausiomis spalvomis tai šiandien padarė "lrytas.lt". Negi neatsiras Lietuvoje mokslininkų, kurie skubiai paneigs tas Lietuvos susinaikinimo (savižudybės) užuominas?
-----------------
"Vadinasi, turėtume smukti kažkur į 1993-uosius. „Bloomberg“ praėjusią savaitę taip ir paskelbė: „Lietuva susiduria su didžiausia recesija nuo pat nepriklausomybės atgavimo“.

Rimta krizės pradžia, pasiginčijus dėl vieno kito mėnesio, Lietuvoje reikėtų laikyti antrąją 2008-ųjų pusę. Kiek ilgai ji truks? Tikėtina - iki 2013 metų. Geriausiu atveju. Kodėl tiek ilgai? Ekonomikos krizė reiškia, jog rinka persotinta. Kodėl verslininkai turėtų plėsti veiklą, jei rinka persotinta, o viso pasaulio žmonės į ateitį žvelgia su baime? Ketveri metai - tiek su turimais batais, džinsais, buitine technika gali daugmaž nepirkdama išgyventi ta visuomenės dalis, kurią galima apibrėžti kaip vartotojus. Po to viskas bus tiek susidėvėję, kad vienu metu prireiks labai daug naujų daiktų. Tik tada gali atsigauti gamyba. B.Obama taip ir pasakė: „Nėra stebuklingų vaistų ir sidabrinių kulkų“.

O kokie yra realūs ekonomikos recesijos gydymo vaistai?
Jeigu tikėtume tokiu ekonomikos krizės tyrinėtoju, kaip J.M.Keynesas, „tai - apgalvoti Vyriausybės veiksmai, didinantys išlaidas ir šitaip stimuliuojantys ūkį“. Plius vartojimo didinimas. Bet yra ir blogesnis scenarijus. Anot to paties J.M.Keyneso, įžengusi į krizę ekonomika gali joje ir likti.

Ačiū Dievui, kad Lietuvos padėtis priklauso ne tik nuo mūsų valdžios. Vis dėlto teiginio, kad mūsų Vyriausybė dar tik pradeda galvoti, kaip mažinti išlaidas, o mes - kasdienį vartojimą, nepaneigsi.
Vadinasi, tikėtis, jog 2013-aisiais baigsis krizė – net labai optimistiška. Ir tai su sąlyga, kad iki tol jau atsigaus JAV bei Vakarų Europa, kurių padidėjusio vartojimo dėka mes ir tegalime padidinti savo pajamas.
Jeigu taip, tai kaip atrodys Lietuva 2013 metais?

Tūkstančiai verslų bus bankrutavę. Likusius masiškai periminės kontranbandininkai ir narkotikų prekeiviai. Jie - vieninteliai dabar operuoja didelėmis grynųjų pinigų sumomis, kurios krizės metu ir dėl Vyriausybės dabartinės politikos tik didės."