Statistika rodo didelius kainų skirtumus tarp valstybių narių, tačiau Lietuva patenka tarp šalių, kuriose alkoholis kainuoja brangiau nei ES vidutinis lygis.
Artėjant 2026 metams aiškėja, kad alkoholio kainos mūsų šalyje kils dar labiau – tam įtakos turės ir planuojami reikšmingi akcizų pokyčiai.
Alkoholio kainos Europos Sąjungos šalyse labai skiriasi, dažnai dėl mokesčių, kurie yra jam taikomi.
„Eurostat“ duomenimis, vidutiniškai 1,50 euro iš kiekvienų 100 eurų, kuriuos namų ūkiai išleidžia prekėms ir paslaugoms ES, tenka alkoholiniams gėrimams. Tačiau skirtingose šalyse namų ūkių išlaidų dalis alkoholiniams gėrimams labai skiriasi.
Lietuvoje alkoholis vienas iš brangesnių ES
2024 m. brangiausia šalis ES alkoholio kainų atžvilgiu buvo Suomija. Palyginti su likusiomis ES šalimis, Suomijoje žmonės moka 210 eurų už gėrimus, kurie ES vidutiniškai kainuoja 100 eurų. Tai yra 110 proc. daugiau nei ES vidurkis.
Beveik dvigubai brangiau nei ES vidurkis alkoholiniai gėrimai kainuoja Airijoje (198 eurai). Taip pat kur kas didesnėmis kainomis nei ES vidurkis išsiskiria Graikija (154 eurai), Švedijoje (146 eurai), Latvijoje (137 eurai) ir Estijoje (135 eurai).
Palyginti alkoholinių gėrimų kainas visoje ES galima pasitelkus kainų lygio indeksą.
Nustatytas ES kainų lygio indekso vidurkis siekia 100 eurų už prekių krepšelį. Tai reiškia, jei šalyje kainų lygis yra didesnis nei 100, tada šalyje kainos yra didesnės nei ES vidurkis.
Tuo metu jei balas, mažesnis nei 100, reiškia, kad kainos yra mažesnės.
Lietuva pagal alkoholinių gėrimų kainas taip pat gerokai lenkia ES vidurkį. Gėrimai, kurie ES vidutiniškai kainuotų 100 eurų, Lietuvoje kainuoja – 124 eurus. T. y. 24 proc. daugiau.
Tuo metu žemesnes alkoholio kainas nei ES vidurkis fiksuoja 8 ES šalys. Nuo 4 iki 16 proc. pigiau alkoholinius gėrimus galima įsigyti Vengrijoje (96 eurai), Rumunijoje (95 eurai), Slovakijoje (91 euras), Ispanijoje (91 euras), Čekijoje (90 eurų), Austrijoje (90 eurų), Vokietijoje (87 eurai) ir Italijoje (84 eurai).
Tiesa, lyginant alkoholio kainas pagal kainų lygio indeksą nėra atsižvelgiama į gyventojų uždarbį. Tai reiškia, kad neatsižvelgiama į skirtumą tarp alkoholio kainos ir įperkamumo kiekvienoje šalyje.
Paprastai tariant, šalyje, kurioje alkoholio kainos yra žemos, bet disponuojamosios pajamos taip pat mažos, alkoholio prieinamumas vis tiek gali būti žemas, ir atvirkščiai.
Kodėl akcizai nuolat didinami?
Tiesa, pagrindinius kainų skirtumus lemia skirtingi šalyse taikomi mokesčiai. Jų esmė – sumažinti alkoholio vartojimą ir jo daromą žalą.
Visgi akcizus alkoholiui valstybės didina ir tais atvejais, kai nori padidinti savo biudžetą.
Finansų ministerija naujienų portalui tv3.lt pažymėjo, kad akcizai – vieni iš ekonomikos augimui mažiausiai žalingų mokesčių.
„Tai yra reikšmingas biudžeto pajamų šaltinis, kuriuo finansuojamos valstybės funkcijos ir įsipareigojimai.
O tam tikra surenkamų akcizų dalis tiesiogiai nukreipiama finansuoti tokius nacionalinės reikšmės fondus ir programas, kaip Valstybės gynybos fondas, Kelių priežiūros ir plėtros programa, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir kt.“ – vardijo ministerijos atstovai.
Pavyzdžiui, dėl akcizų tarifų didinimo etilo alkoholiui, alkoholiniams gėrimams, taip pat tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui 2026 m. valstybė turėtų surinkti apie 65,9 mln. eurų papildomai.
Finansų ministerijos teigimu, akcizų politika yra puiki reguliacinė priemonė, kuri prisideda prie aplinkos apsaugos ir sveikatos tikslų, kuriais siekiama sumažinti aplinkai ar sveikatai kenksmingų prekių vartojimą ir jo neigiamą poveikį.
Ji vardijo, kad priimant sprendimus yra atsižvelgiama į įvairius veiksnius. Pavyzdžiui, akcizais apmokestinamų produktų rinkos tendencijas, kainų, vartojimo pokyčius ir juos lemiančius veiksnius, Europos Sąjungos šalių, ypač – kaimyninių šalių, akcizų politiką ir galimą poveikį šešėlinei rinkai.
„Įprastai, siekiant užtikrinti mokestinės aplinkos stabilumą ir prognozuojamumą, akcizų tarifai nustatomi keleriems metams į priekį.
Tačiau, esant poreikiui (pvz., reikšmingai pasikeitus akcizų tarifų nustatymo metu buvusioms aplinkybėms, pakitus pardavimų tendencijoms ir pan.), tokie kelerių metų akcizų planai būna peržiūrimi ir, jeigu reikia, tikslinami“, – komentavo Finansų ministerija.
2026 m. alkoholis Lietuvoje dar brangs
Kiek anksčiau Finansų ministerija su naujienų portalu tv3.lt pasidalijo, kad 2026 m. etilo alkoholiui, kurio stiprumas siekia apie 37 proc., akcizų tarifas turėtų pakilti 12,7 procento.
Tuo metu gėrimams, kurių stiprumas viršija 15 proc., mokestis didės apie 11,1 proc.
Ateinančiais metais labiausiai keisis mokesčiai stipresniam nei 8,5 proc. vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams – jų akcizai turėtų augti 16,5 proc., o alaus – 16,1 proc.
O tarpiniams alkoholio produktams (iki 15 proc. stiprumo) numatomas akcizų augimas siekia 25 proc.
Ministerijos skaičiavimais, vien dėl šių mokesčių pakeitimų 0,5 litro etilo alkoholio kaina kitąmet galėtų padidėti apie 0,79 euro.
Pusės litro gėrimai, turintys daugiau nei 15 proc. alkoholio, 2026 m. gali brangti maždaug 0,25 euro.
Maždaug tiek pat – apie 0,25 euro – turėtų pabrangti ir 0,5 litro vyno bei kitų fermentuotų gėrimų, kurių stiprumas viršija 8,5 proc., o silpnesni nei 8,5 proc. fermentuoti gėrimai galėtų brangti apie 0,13 euro.
Tuo metu pusės litro tarpinių, iki 15 proc. stiprumo produktų, kaina, kaip prognozuojama, vidutiniškai išaugs apie 0,44 euro.
(Jaroslavas Hašekas 1923 metai)
