Aviakompanijos vadovybė optimiškai vertina tokių planų įgyvendinimą, tačiau pripažįsta, jog neaiškumų dėl jų kol kas yra.
„Air Baltic“ svarsto du lygiagrečius refinansavimo būdus – valstybinį ir privatų. Be to, nagrinėjama užstato ar panašių teisių dalies lėktuvų parko atžvilgiu galimybė.
Ataskaitoje pažymima, kad bendrovės vadovybė pradėjo diskusijas šia tema su akcininkais, įskaitant Latvijos vyriausybę, siekdama išaiškinti jų pasirengimą finansuoti dalį skolos rinkos sąlygomis kartu su privačiais investuotojais.
2019-aisiais „Air Baltic“ išplatino penkerių metų trukmės, 200 mln. eurų dydžio, 6,75 proc. pajamingumo obligacijų emisiją, kurią įsigijo daugiau nei 100 investuotojų iš 25 šalių.
2020 metais Europos Komisija pritarė Latvijos vyriausybės sprendimui į „Air Baltic“ akcinį kapitalą įnešti 250 mln. eurų. Šią finansinę injekciją valstybė atliko dviem dalimis, o dabar bendrovės įstatinis kapitalas yra 596,5 mln. eurų. Tačiau Europos Komisijos nurodymu, „Air Baltic“ šias lėšas pagrindinei akcininkei turi grąžinti per 5-7 metus.
97,97 proc. „Air Baltic“ akcijų valdo Latvijos valstybė, likusias – Danijos investuotojo Larso Thueseno (Larso Tueseno) įmonė „Aircraft Leasing 1“.
