Antanas Guoga daugeliui lietuvių žinomas kaip puikus pokerio žaidėjas ar šalies krepšinio gelbėtojas, tačiau šįkart mums įdomi jo kita – verslininko pusė.
Šiandien A. Guoga valdo tiek verslų, kad jiems suskaičiuoti turbūt nepakaktų abiejų rankų pirštų, o skaičiuojant idėjas greičiausiai tektų pasikviesti ir kolegą. Tai puikiai matyti ir kalbantis su juo: pašnekovo mobilusis skambėjo kas penkias minutes, o įpusėjus interviu restorane buvo surengtas ir trumpas susitikimas su asmeniniu bankininku.
Idėjų gausa
A. Guoga sako, kad visas jo valdomas įmones sieja tik internetas. Vokietijoje jau šešerius metus veikia internetinė parduotuvė, JAV – sveikatos naujienų portalas, Australijoje – draudimo verslas, Lietuvoje – lažybų bendrovė „TonyBet“ ir pramogų bei poilsio parkas Trakų rajone, Anupriškėse, „Tony Resort“.
„Verslų yra ir daugiau, bet jie per smulkūs, kad būtų galima girtis. Nuolat ieškome naujų idėjų ir norėtųsi dar daugiau rasti nišų“, – sakė A. Guoga.
Panašu, kad jam nišų ieškoti sekasi puikiai – prieš metus Australijoje įkurtas portalas, kuriame galima susikurti nuosavą alų: „Jei idėja pasiteisins, galvoju atvežti ir į Europą.“
Pašnekovas tikino, kad rasti naujų idėjų nėra sunku – tereikia galvoti, kaip bet kurią veiklą perkelti į internetą.
„Gaminant alų internete geriausia būtų jį ir ten gerti, – šypsojosi jis. – Apie ką pagalvotum ir nusijuoktum, dabar darosi įmanoma. Žmonės moka pinigus, kad internete žvejotų. Tai nerealus dalykas, atrodytų, kvailiai tai daro, bet žmonės tam leidžia pinigus. Reikia tik ieškoti nišų, susijusių su technologijomis, internetu ir mobiliosiomis aplikacijomis.“
Emigracijos įtaka
Būdamas 11 metų A. Guoga išvažiavo gyventi į Australiją.
„Išvažiavau kaip tikras lietuvis iš komunistinio Kauno ir gana kieto gyvenimo gatvėse. Gal gyvenimas būtų visai kitaip pasisukęs, – svarstė jis. – Australijoje pamačiau daug kitokių dalykų: visų teisių gerbimą, žmonių gerumą, norą padėti tobulėti ne tik sau, bet ir kitiems. Pamačiau turtingą šalį, turinčią didelių išteklių.“
Jį sužavėjo australų požiūris į lošimus – vienas žmogus per metus vidutiniškai pralošia 1,2 tūkst. JAV dolerių: „Visi lošia, bet tauta nėra blogesnė, priešingai – turbūt geriausia ir sąžiningiausia. Todėl aš visada buvau už lošimus, juos suprantu – tai natūralus dalykas.“
Versle nuo vaikystės
Pašnekovas tikino, kad „prie verslo“ buvo nuo pat vaikystės. Emigravęs nuo 11 metų pradėjo plauti automobilius, pjauti žolę, o vėliau visada turėjo reikalų su draudimu ir finansais. Tiesa, pirmasis didysis kapitalas buvo sukrautas žaidžiant kortomis.
„Kai prasidėjo pokerio bumas, aš jį šiek tiek sugebėjau žaisti, man labai pasisekė, bet to nepropaguoju, nes tai beveik neįmanoma, – pasakojo A. Guoga. – Man pasisekė dalyvauti labai geruose žaidimuose, išlošiau dideles pinigų sumas. Iš šio žaidimo gali daug uždirbti – kaip ir iš krepšinio, jei pasieki aukščiausią lygį.“
Tiesa, kaip ir bene kiekvienam sėkmingam verslininkui, taip ir A. Guogai buvo tamsių gyvenimo tarpsnių.
„2001 metais nieko neturėjau – tik daug skolų, – prisipažino jis. – Sprogus interneto burbului mane ištiko visiškas bankrotas, kai visos įmonės tapo bevertės. Buvau daug investavęs perspektyvus jaunuolis, tačiau viską praradau, niekam nebuvau įdomus ir niekas nenorėjo manęs pažinti ar padėti.“
Tačiau verslininkui prie kortų stalo vėl nusišypsojo sėkmė ir visos skolos buvo grąžintos. Taip pat vėliau žaisdamas pokerį A. Guoga užmezgė ryšius su ne vienu dabartiniu verslo partneriu.
Pašnekovas pripažino, kad praeityje padarė ne vieną klaidą, tačiau jei reikėtų viską pradėti iš naujo, versle ar gyvenime viską darytų beveik taip pat.
„Nesvarstau kitų galimybių, – sakė jis. – Nebūtų buvę taip įdomu, o man labai svarbu, kad gyvenimas būtų įdomus. Iki šiol jis toks ir buvo. Nesvarbu, kas atsitiks, gana pozityviai į viską žiūriu ir manau, kad bet kokiu atveju bus įdomu.“
Paprastas vadovas
Paklaustas, kaip save apibūdintų kaip vadovą, A. Guoga ilgai nedvejojo: „Dažniausiai būnu gana paprastas. Visiems duodu gana daug laisvės, bet kai rėkiu – rėkiu stipriai. Jeigu nesutaps nuomonės, tada nebus įmanoma susitaikyti ir reikės eiti kitais keliais.“
Šiandien verslininko bendrovėse dirba per 500 žmonių, iš jų apie 150 – Lietuvoje: „Būtų didelis laimėjimas turint nemažai pinigų efektyviai Lietuvoje įdarbinti 10 tūkst. protingų žmonių. Aš turiu tokį tikslą.“
Dėl laiko juostų skirtumų pašnekovui kartais tenka keltis ir trečią valandą nakties – tuo metu Australijoje būna dešimta valanda ryto.
„Kartais atsikeliu pažiūrėti, kas vyksta biure. Man užtenka 4–5 valandas pamiegoti, o šiuo laiku puikiai veikia „Skype“, per kurį labai patogu su visais bendrauti“, – darbo ypatumus atskleidė A. Guoga.
Jis tikino, kad svarbu nusileisti iki aplinkinių žmonių lygio ir galvoti apie juos, o ne dėtis didžiuliu valdovu, kurio turi visi bijoti.
Pinigų reikšmė
Pinigai A. Guogai – įrankis, padedantis investuoti ir sukurti naujų darbo vietų: „Pinigai turi laisvės, bet mažiau nei žmonės mano. Kaip tik jie gali suvaržyti laisvę. Tai yra energija, kuriai panaudoti turi turėti teisę. Jeigu pozityviai ją naudosi, tai ir jausiesi geriau, tačiau ne visada taip darant bus pasiekiamas pelningiausias variantas. Bet tai yra įrankis, kuriuo šiandien visi valdomi – žmonės gyvena dėl pinigų.“
Pašnekovas tikino, kad dėl pinigų niekada negyveno, tačiau, tarkim, prabangių skrydžių neatsisako: „Visada renkuosi geriausią būdą. Atrodo, tam jau užsidirbau.“
Gviešiasi universitetai
A. Guoga aukštųjų mokslų nebaigęs, visko išmokęs iš gyvenimiškos praktikos, tačiau universitetai siūlo jam rašyti doktorantūros darbus.
„Esu gan stiprus matematikas, – prisipažino verslininkas. – Iš universitetų sulaukiau siūlymų rašyti doktorantūros darbus tikimybių teorijos tema. Beveik sutariau su vienu Anglijos universitetu, kad ką nors darysiu. Turiu planą Anglijos ar JAV viename geresnių universitetų atlikti įdomų darbą, kuris kai ką parodytų.“
Pats A. Guoga rinkdamasis darbuotojus į diplomą nežiūri, nebent kandidatas dirbs statistikos srityje – tada reikia ir daktaro laipsnio: „Man svarbūs kiti dalykai: patirtis, pasiekimai, noras ir gyvenimo filosofija. Magistro ar daktaro laipsnis mano versluose nelabai padės.“
Daug šviesių žmonių
A. Guoga įsitikinęs, kad Lietuvoje daug protingų ir šviesių žmonių, kurie nori daug pasiekti: „Jeigu suteiksi geras sąlygas – jie dirbs. Jei žmones gerbsi – jie garbingai galės gyventi. Reikia juos pakankamai motyvuoti, kad galėtų ko nors pasiekti, o nebūti tik darbdavio įrankiu. Man atrodo, kad geriausi žmonės – Lietuvoje. Bet jie negali būti tokie, jei jiems moki tūkstantį litų per mėnesį ir kažko iš jų tikiesi.“
Anot jo, nors Seime vis dar daug problemų, padėtis keičiasi: vyriausybėje, ministerijose dirba daug šviesių žmonių.
Nekukli svajonė
Pašnekovas turi originalią ir nekuklią svajonę – pasiekti, kad Lietuvoje būtų tokio aukšto lygio universitetas, kuris prilygtų Harvardui ar Kembridžui.
„Ar tai būtų investicijos į esamą universitetą, ar naują – visus pinigus tam tikslui palikčiau, – atskleidė A. Guoga. – Tai suteikia pasitikėjimą savo tauta. Krepšinis, aišku, pakelia visų emocijas, bet reikia ir kitų didelių laimėjimų. Jeigu visi turtingiausi Lietuvos žmonės susimestų, galėtume iškart pradėti daryti. Jei ne – vienas bandysiu.“
Svarbiausia daryti
Jaunieji verslininkai turėtų nebijoti imtis įgyvendinti savo idėjas. „Svarbiausia daryti, nesvarbu kaip, – mokė A. Guoga. – Reikia nepasiduoti, nusiteikti ir ieškoti nišų. Skatinu, kad turime kurti verslą užsieniui. Mes esame aukštesni už kitus užsienio verslininkus ir tikrai galime užimti geras užsienio pozicijas.“
Tačiau pašnekovas įsitikinęs, kad ne kiekvienas gali būti verslininkas: „Jei nori daryti savo – daryk. Bet tai padarysi iki tam tikro lygio, todėl gal geriau būtų dirbti su kuo nors kitu.“
Pastaruoju metu dažnas verslininkas mėgsta pabrėžti, kad verslas neturėtų būti pagrįstas tik pelno siekimu, tačiau A. Guoga mano kitaip: „Jei pagrįsi patriotizmu – būsi paskutinis kvailys. Tiesiog nepasiseks. Tu turi žmones paruošti, kad jie pelningai dirbtų. Jei taip nedirbs, neišsilaikysi ir negalėsi plėstis.“
