REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
107
Daugiabutis (nuotr. Fotodiena.lt)

 Nuotaikos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje išlieka gana optimistiškos, visgi, priekaištų bankams turi ir NT projektų atstovai ir Lietuvos bankas. Gyventojams naudinga žinoti, kad paskolos pastaruoju metu brango, ir gana sparčiai, o planuojant įsigyti būstą reikia turėti omenyje, kad NT srityje jau galima matyti pavojaus ženklų.

107

 Nuotaikos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje išlieka gana optimistiškos, visgi, priekaištų bankams turi ir NT projektų atstovai ir Lietuvos bankas. Gyventojams naudinga žinoti, kad paskolos pastaruoju metu brango, ir gana sparčiai, o planuojant įsigyti būstą reikia turėti omenyje, kad NT srityje jau galima matyti pavojaus ženklų.

REKLAMA

Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Simonas Krėpšta įvardijo, kiek pabrango būsto paskolos: per maždaug 1,5 metus vien marža būsto paskoloms (banko nustatoma skolinimo kaina) paaugo nuo 2 proc. iki 2,4 proc.

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad būsto paskolos kainą sudaro banko taikoma marža, kuri priklauso nuo banko, ir palūkanos, kurios visiems bankams yra panašios.

Viena to priežasčių – mažėjanti konkurencija bankų rinkoje. Ekonomistai svarsto, kad bankų marža būsto paskoloms galėjo paaugti ir dėl to, kad Lietuvos bankų rinkoje konkurencija sumažėjo ir liko mažiau būstui skolinančių bankų.

REKLAMA
REKLAMA

Visgi, tai ne vienintelis dalykas, kurį naudinga žinoti. Jei prieš 10 metų būsto paskolų per metus padaugėdavo po 50 proc., o būsto kaina paaugdavo 20-30 proc. per metus, dabar skolinimo abu šie rodikliai per metus paauga po 6-7 proc.

REKLAMA

„Dabar situacija, palyginti su 2007 m., kardinaliai skiriasi <…> Bet jeigu tada NT mašina greitkeliu lėkė 180 km/h, muzika – ant viso garso, diržai atsegti, o žvilgsnis – tikrai ne į kelią, dabar situacija ne tokia, bet greitis yra gana didelis, netoli leistino greičio ribos ir briedis bet kada gali išeiti į kelią, tad budrumo reikėtų neprarasti“, – mano S. Krėpšta.

S. Krėpšta įvardijo, kad galimų „briedžių“ yra keletas. Vienas – demografinė šalies problemos, kurios turėtų tapti ryškesnėmis po kelių metų, kai pradės mažėti ir perkančiųjų būstą.

REKLAMA
REKLAMA

Antras briedis – bankinis finansavimas, kuris Lietuvos rinkoje yra gana koncentruotas, o šiemet koncentracija dar išaugo. Tai reiškia, kad jei vieną Europos regioną, pavyzdžiui, Skandinaviją, paveiktų ekonominiai sunkumai, tikėtina, kad tai persiduotų ir į Lietuvos rinką.

Tai, kad auga gyventojų noras skolintis būstui patvirtino ir SEB banko analitikas Tadas Povilauskas.

„Rinka yra daug geresnėje situacijoje nei prieš 12 metų, yra didelė paklausa būsto paskoloms, ir šių metų pradžia pagal norinčių gauti būsto paskolas – įspūdinga. Mes matome aktyvesnį gyventojų norą pirkti, skolintis“, – dėstė T. Povilauskas.

Jis taip pat patvirtino, kad būsto paskolų portfelis paskolų pernai iš tiesų augo 7 proc.

Ekonomisto nuomone, tai lemia augančios gyventojų pajamos, o Vilniuje ir tai, kad sostinėje dabar gerokai padaugėjo 30-40 metų gyventojų, kurie gali ne tik pirkti pirmąjį būstą, bet ir mažesnį būstą keisti į didesnį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Visgi, komercinio NT rinkoje nuotaikos kiek ramesnės.

„Susidomėjimas komerciniu nekilnojamuoju turtu (NT) yra išaugęs, bet mes vis dar esame ganėtinai atsilikę nuo Vakarų Europos ir, manau, kad artimiausiu metu ten liksime pajamingumo prasme“, – kalbėjo bendrovės „Capitalica Asset Management" generalinis direktorius Andrius Barštys.

Jis pridūrė, kad komercinio NT rinkoje, kurį sudaro biurai, logistikos centrai ir kitos ne gyvenamosios paskirties patalpos, Lietuvoje yra perspektyvos augti, jei ši rinka yra lyginama su kaimyninėmis šalimis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų