Pertvarkius Lietuvos aukštojo mokslo sistemą ir sumažinus universitetų skaičių, šalyje neturėtų trūkti kvalifikuotų specialistų, pagerės jų paruošimo kokybė, sako verslo atstovai, dirbę premjero sudarytos aukštojo mokslo sistemos pertvarką rengusios darbo grupės nariai. Tuo metu ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog būtina užtikrinti aukštojo mokslo kokybę, leisiančią pritraukti daugiau studentų.

Nauda verslui pasimatys ne iš karto

Valstybės valdomo energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ vadovas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Dalius Misiūnas sako, kad aukštojo mokslo pertvarkos nauda verslui turėtų pasimatyti po 2-3 metų.

REKLAMA

„Matysime mažiau programų dubliavimosi, kuris yra neefektyvus. Programų kiekis begalinis. Dabar vadybos studijos siūlomos 40-yje programų 24-iose skirtingose institucijose. Kokybės prasme turėtų būti geriau. Matysime stipresnius ir konkurencingesnius universitetus tarptautiniu mastu. Tai leis pritraukti iš užsienio studentus, mokslininkus ir dėstytojus. Atsiras kaštų efektyvumas. Dabar ūkio administravimui yra sudeginama trečdalis pinigų, o tai labai neefektyvu. Jeigu tie pinigai bus nukreipti didesnėms algoms, tai tikrai bus geriau“, - BNS sakė D.Misiūnas.

Anot jo, aukštojo mokslo švietimo reforma leis spręsti kvalifikuotų specialistų trūkumo problemą.

„Tai sukurs prielaidas tai problemai (specialistų trūkumui - BNS) spręsti, nes bus aiškesnė specializacija. Trūkumas ar netrūkumas specialistų priklauso nuo aiškaus poreikio suformavimo ir reakcijos į tai. Turbūt čia ne tik tinklo optimizavimas tai lems, bet ir finansavimo bei kokybės pertvarka. Kai finansavimas bus orientuojamas pagal poreikį, tai sukurs prielaidas. Ar tai bus visų problemų sprendimas? Tikrai ne“, - teigė D.Misiūnas.

Advokatų kontoros „Valiunas Ellex” vadovaujantis partneris ir užsienio investuotojus vienijančio Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas tvirtino, kad dėl pertvarkos pagerės ruošiamų kvalifikuotų specialistų kokybė.

„Ši reforma leis paruošti daugiau tinkamai kvalifikuotų specialistų savo srityse, o ne tiesiog specialistų. Aš manau, kad šios reformos tikslas yra kokybė. Mokslo tiriamoji veikla ir paruošimas yra susiję. Kuo mokslininkas geriau išmano savo sritį ir atlieka mokslinių darbų, tuo jis geriau galės paruošti studentus. Jeigu mes turėsime sujungtas ir nesidubliuojančias programas, kuriose dėstys geriau apmokami ir nesiblaškantys dėstytojai, be abejo, šansas, kad studentas bus geriau paruoštas darbo rinkai yra didesnis“, - BNS sakė R.Valiūnas.

REKLAMA

Pasak jo, dabar dauguma jaunų žmonių renkasi darbo rinkoje nepaklausias specialybes, o baigę universitetus turi dirbti ne pagal išsilavinimą.

„Mums trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, kurios trūksta verslui. Čia problema yra paprasta. Dauguma žmonių, kurie galėtų rinktis patrauklias specialybes darbo rinkoje, jie renkasi kitą specialybę, kuri dėl kažkokių priežasčių atrodo patraukli. Pavyzdžiui, teisę vis dar dažnai renkasi. Pabaigus labai daug teisininkų dirba ne pagal specialybę. Tada tai baigiasi blogiau apmokomomis darbo vietomis arba kaip aš grubiai sakau lašišų pjaustymu Šiaurės Europos šalyse, o tai pats blogiausias dalykas Lietuvoje“, - kalbėjo R.Valiūnas.

Jo žodžiais, aukštojo mokslo pertvarkos teigiama įtaka darbo rinkai turėtų pasijausti per 3-5 metus.

Būtina pritraukti užsienio studentus

Banko „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis BNS teigė, kad jungiant universitetus, būtina užtikrinti ir gerinti studijų kokybę, geriau ruošti aukštos kvalifikacijos specialistus.

„Teoriškai dabar nubrėžtas kelias galėtų vesti link aukštesnės kokybės studijų ir aukštesnės kvalifikacijos specialistų. Vien to, kas dabar numatyta, neužtenka. Pripažinkime, kad Lietuvos aukštosiose mokyklose trūksta kvalifikuoto ir motyvuoto personalo. Universitetų sujungimas, programų išgryninimas ir vidinės konkurencijos sumažėjimas dar nereiškia, kad pakils studijų kokybė. Lygiagrečiai turi vykti kitos reformos. Reikia labiau įgalinti Studijų kokybės vertinimo centrą ir kurti kitus mechanizmus, kurie verstų universitetus siekti kokybinių parametrų, nes dabar jie išplaukę ir neduoda apčiuopiamos naudos nei studentams, nei darbo rinkai“, - sakė N.Mačiulis.

REKLAMA

Jo nuomone, bendrą kvalifikuotų specialistų skaičiaus trūkumą Lietuvoje galėtų išspręsti aukštojo mokslo atvėrimas užsienio studentams.

„Tam, kad galėtume išspausti daugiau naudos, reikėtų daugiau studentų, bet abiturientų skaičius nuo įstojimo į Europos Sąjungą sumažėjo jau beveik 40 proc. Akivaizdu, kad turime perteklinę aukštojo mokslo sistemą, kuri neįdarbina visų savo pajėgumų ir negali pasiekti masto ekonomikos. Turbūt geriausias kelias yra bandyti labiau atsiverti ir labiau vilioti potencialius studentus iš kitų rinkų. Turbūt vienintelė rinka, iš kurios kažką galime pritraukti, yra NVS rinka“, - kalbėjo ekonomistas.

N.Mačiulio teigimu, norint pritraukti daugiau studentų iš užsienio, Lietuvoje turėtų būti dėstoma daugiau studijų programų užsienio kalbomis - tik taip atsirastų didesnis pasirinkimas potencialiems studentams.

„Jeigu bandome taikytis į studentus iš mažiau išsivysčiusių valstybių, kurie norėtų mokytis Lietuvoje, tai programos turi transformuotis kokybiškai ne tik turinio prasme, bet ir lingvistine prasme. Turinys turi būti prieinamas didesniam ratui potencialių studentų“, - tvirtino N.Mačiulis.

Darbo grupė antradienį pranešė, jog Lietuvoje turėtų veikti du tarptautinio lygio ir du technologijų universitetai. Siūloma palikti Vilniaus universitetą (VU) bei kurti naują Kauno universitetą – šios aukštosios mokyklos matomos kaip tarptautinio lygio universitetai. Prie VU siūloma jungti Mykolo Romerio ir Lietuvos edukologijos universitetus, VU dalimi taptų Šiaulių universitetas. Kaune plačios aprėpties universitetas būtų kuriamas sujungiant Kauno technologijos universitetą, Vytauto Didžiojo universitetą, Aleksandro Stulginskio bei Lietuvos sporto universitetą.

Techniniai universitetai turėtų veikti Vilniuje ir Klaipėdoje.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Verslininkai skundžiasi stringančia parama – nuo to nukenčia visi  (nuotr. stop kadras)
Vyriausybė gyrėsi, kad per karantiną verslui kompensuos pusę nuomos išlaidų. Tačiau be subsidijų iki šiol vargsta dešimtys tūkstančių turgaus prekeivių. Po ilgų ginčų ...
Autobusas (Linos Jakubauskienės nuotr.)
Maždaug trečdalį tarptautinių maršrutų atnaujinę šalies vežėjai sako, kad keleivių srautai dar tik artėja prie pusės pernykščio lygio. Pasak jų, sumažėjo autobusais ...
Alytaus meras Nerijus Cesiulis (nuotr. Raimundo Maslausko)
Alytuje planuojama statyti dengtą futbolo maniežą, rašo alytausgidas.lt.  „Tikimės, kad ateityje mes turėsime dengtą futbolo maniežą“, – Alytaus apskrities futbolo ...
Kapinės. E. Genučio nuotr.
Nuolat lankyti ir prižiūrėti artimųjų kapus gali ne visi, todėl daugėja žmonių, kurie samdo kapų prižiūrėtojus. Šie tikina, kad karštomis vasaromis darbo netrūksta. Žmonės ...
 (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
Artėja liepos 6-oji – Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, kai ant visų pastatų turės būti iškelta valstybės vėliava. Jei jos neturite ir pirmadienį neiškelsite – gresia bauda. ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų