„Swedbank“ duomenys rodo, kad aktyviausiai vartojimo reikmėms Baltijos šalyse praėjusiais metais skolinosi Estijos gyventojai. Lietuviai skolinosi kiek mažiau, tačiau jų vidutinės skolinamos sumos buvo didžiausios iš visų Baltijos šalių gyventojų. Mažiausiai lėšų vartojimo reikmėms pernai pasiskolino latviai – bendra čia išduotų vartojimo paskolų vertė buvo maždaug 40 proc. mažesnė nei lietuvių ir perpus mažesnė nei estų.

Paskola (nuotr. Fotolia.com)

Paskola (nuotr. Fotolia.com)

Iš viso „Swedbank“ per praėjusius metus Lietuvoje suteikė 105 mln., Estijoje 124 mln., Latvijoje – 60 mln. eurų vertės vartojimo paskolų. Vidutinis paskolos dydis siekė atitinkamai 3 tūkst. eurų Lietuvoje, 2,9 tūkst. Estijoje ir 2 tūkst. eurų Latvijoje.

REKLAMA

„Lygindami skolinimosi tikslus, matome, kad Estijos gyventojai daugiau lėšų skolinosi automobilio įsigijimui arba jo remontui. Bendra šiam tikslui pasiskolinta suma perkopė 40 mln. eurų ribą ir tai yra daugiau nei lietuvių ir latvių tam pasiskolintos lėšos kartu sudėjus. Tuo tarpu Lietuvos klientai aktyvesni buvo vartojimo paskolų namams grupėje“, – duomenis komentuoja „Swedbank“ Lietuvoje Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.

Pasak J. Gumuliauskienės, būsto remontui pernai mūsų šalies gyventojai pasiskolino beveik 17 mln. eurų – panašią sumą gautume sudėję Latvijos ir Estijos skolinimosi namams apimtis. Likusi dalis lėšų buvo suteikta per trumpalaikio skolinimo kredito linijos paslaugą bei bendroje vartojimo paskolų kategorijoje, kuri padengia įvairias kitas žmonių reikmes, įskaitant sveikatinimosi paslaugas bei didesnių pirkinių įsigijimą.

Dažniausiai skolinasi tie, kam virš trisdešimt

Visose Baltijos šalyse aktyviausiai vartojimo reikmėms skolinasi 30-40 metų gyventojai. Ir Lietuvoje, ir Latvijoje, ir Estijoje jie sudaro 40 proc. visų vartojimo paskolos gavėjų. Jaunesni nei trisdešimties metų gyventojai skolinasi mažiau. Jie Latvijoje sudaro trečdalį visų besiskolinančiųjų, Estijoje 27 procentus. Panašus skaičius ir Lietuvoje – 24 procentai. Visose Baltijos šalyse daugiausiai vartojimo reikmėms skolinasi vyrai – jie vidutiniškai sudaro 60 proc. visų gavėjų.

Pasak „Swedbank“ Lietuvoje Privačių klientų tarnybos vadovės, kita įdomi vartojimo paskolos gavėjo portreto detalė – šeiminis statusas. Daugiau nei pusė (59 proc.) paskolos gavėjų Lietuvoje yra susituokę, o gyvenančių partnerystėje tarp besiskolinančiųjų tėra 3 procentai. Estijoje situacija kiek kitokia – beveik 40 proc. susituokę, o daugiau nei 25 proc. gyvena su partneriu. Latvijoje atitinkamai susituokę ir gyvenantys partnerystėje sudaro 48 ir 14 procentų. Vienišių tarp paskolos gavėjų visose šalyse yra daugmaž apylygiai – po 25-30 procentų.

REKLAMA

Ir darbininkai, ir tarnautojai

Vartojimo paskolos gavėjo portretai gana gerai atspindi šalių demografinę bei ekonominę situacijas ir bendras gyventojų nuotaikas.

„Estijoje, kurioje gyvenimo lygis yra aukščiausias tarp Baltijos šalių, aktyvesni vartojimo paskolos rinkos dalyviai yra mažesnes pajamas šalies mastu gaunantys asmenys. Net 52 proc. paskolų čia buvo išduota darbininkiškų profesijų atstovams. Tuo tarpu Lietuvoje, o taip pat ir Latvijoje dažniau skolinasi aukštesnio išsilavinimo, kiek didesnių pajamų gyventojai, biurų darbuotojai. Darbininkai mūsų šalyje sudaro tik trečdalį vartojimo paskolos gavėjų, Latvijoje dar mažiau – apie ketvirtadalį“, – atkreipia dėmesį „Swedbank“ atstovė Jūratė Gumuliauskienė.

Lyginant sektorius, kuriuose dirba „Swedbank“ vartojimo paskolų gavėjai, Estijoje dominuoja gamyba, prekyba ir statybos. Lietuvoje šis trejetukas atrodo taip: transportas, gamyba ir statyba, Latvijoje: prekyba, gamyba bei transportas.

Visose Baltijos šalyse didesnės dalies vartojimo paskolos gavėjų (apie 40 proc.) pajamos per mėnesį siekia 500-1000 tūkst. eurų.

Daugiausiai tenka sostinėms

Didžiausią vartojimo paskolų pyrago gabalą Baltijos šalyse atsiriekia sostinių gyventojai. Jie pirmauja ir pagal pasirašomų sutarčių skaičių, ir pagal bendrą suteiktų paskolų vertę.

Didžiausia dalis tenka Rygos gyventojams – 36 proc. visų pernai paskolintų lėšų Latvijoje buvo paskolinta būtent Rygoje. Taline šis rodiklis siekia 28 proc. nuo visos Estijoje suteiktos vartojimo paskolų sumos, Lietuvoje jis yra mažiausias – Vilniui tenka 20 procentų.

Pasak J. Gumuliauskienės, žvelgiant į kitus Lietuvos miestus, jų dydis atspindi ir gyventojų aktyvumą skolinantis. Kauno gyventojams buvo paskolinta 10 proc. pernai išduotų „Swedbank“ vartojimo paskolų vertės, Klaipėdos 9 proc., Šiaulių – 4 procentai. Likusi dalis (57 proc.) paskolų buvo išduota mažesniuose šalies miestuose ir savivaldybėse.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
DABAR RODOMA
Vilniaus centre užpultas Anušauskas su žmona: ieško kaltininko
DABAR RODOMA
Gero vakaro šou. Sesutės Emilija ir Martyna pasakė, kuo užsiima jų tėtis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Mįslingas trenerio nužudymas: kūną paslėpė taip, kad nesuuodė net tarnybiniai šunys
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Kaimynė gyvenimą pavertė tikru pragaru: nufilmavo, kas vyksta rytą vakarą
DABAR RODOMA
Per Vyriausybės posėdį užsirūkusiam finansų ministrui – Skvernelio prašymas
REKLAMA
Vilius Šapoka (Tomas Lukšys/Fotobankas)
Šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje per kelerius metus mažėjo įspūdingai, teigia finansų ministras, siejantis šią pažangą su visuomenės sąmoningumo augimu. Tačiau Viliaus ...
(nuotr. Fotodiena.lt)
Praėjusį mėnesį šalyje dar galiojo gana griežti karantino reikalavimai, tad nemažai įmonių nedirbo arba tai darė minimaliu režimu. Nepaisant jų prastovų ir kritusio ...
Operos ir baleto teatras (nuotr. Sauliaus Žiūros)
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) direktorius Jonas Sakalauskas sako, kad dėl šalyje paskelbto karantino jo vadovaujamas teatras galėjo netekti apie ...
Saulius Skvernelis ir Gitanas Nausėda (Paulius Peleckis/Fotobankas)
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad svarstant Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) pertvarką, būtina reformuoti kelių rinkliavos sistemą ir užtikrinti skaidrią ...
Kelių direkcija pristatė pasiekiamus ir ateities planus Fotodiena/Arnas Strumila
Seimui baigiant svarstyti Vyriausybės inicijuojamas pataisas dėl Automobilių kelių direkcijos pertvarkos iš biudžetinės įstaigos į valstybės įmonę, o vėliau – į akcinę ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų