Europa lengviau atsipūtė, išsprendusi Graikijos nemokumo problemą. Vis dėlto ne visos šalys vienabalsiai pritaria tokiam žingsniui. Vis garsiau kalbama, kad Graikija net neturėjo atsidurti euro zonoje, o trečiasis gelbėjimo paketas ne tik palies milijonus euro zonos gyventojų, bet tik atidės problemą tolesniam laikui.

Susitarimas pasiektas: kas dabar laukia Graikijos? (nuotr. SCANPIX)

Susitarimas pasiektas: kas dabar laukia Graikijos? (nuotr. SCANPIX)

„Dirbau Europos Parlamente prieš penkiolika metų. Buvau ten, kai jie nusprendė, kad Graikija būtų priimta į Eurozoną. Tada kiekvienas europarlamentaras žinojo, kad duomenys, kuriuos Graikija pateikė euro zonai buvo suklastoti. Tačiau Komisijai tai nebuvo svarbu, nes tai buvo politinis sprendimas. Tai buvo padaryta dėl didesnės euro zonos integracijos“, - apie priešistorę kalba Vadybos ir ekonomikos universiteto ISM tarptautinės ekonomikos dėstytojas Maikas Huettingeris.

REKLAMA

Pasak jo, dabar matyti, kad tai buvo bloga idėja ir šis modelis neveikia.

„Dabar visi žinome, kad Graikija neturėjo būti eurozonoje. Bet ką galime padaryti? Yra trys būdai. Pirma idėja, pasiūlos - šalis turi reformuotis, tada ateis verslas, žmonės susiras darbą, kai žmonės susiras darbą, tuomet viskas susitvarkys. Antra teorija - paklausos - sako, kad Graikijai turime duoti dar daugiau pinigų ir jie galės susimokėti mokesčius ir tuomet viskas susitvarkys. Trečioji - ar euras priklausys Graikijai. Visi teisūs ir niekas neteisus. Visada priklauso, ką tu nori daryti Graikijai, ES, eurui, šalims, kurios šiuo metu neturi tokių problemų kaip Lietuva ir Vokietija, ar kai kuriomis pietinėmis valstybėmis, kurios turi panašių problemų, kaip Graikija“, - svarsto M. Huettingeris.

Trūksta diskusijos

Neabejotinai ekonominis bendradarbiavimas buvo ir yra esminis ES plėtros ir tvermės ramstis. Vis dėlto demokratija taip pat laikoma fundamentalia vertybe, tačiau pas EP nario Antano Guogos, Graikijos gelbėjimo klausimu būten to ir pasigendama.

„Esame verti atviros diskusijos ir racionalių išvadų, kaip sprendimas prisidėti prie ES ruošiamos milijardinės injekcijos Graikijai paveiks Lietuvos piliečių gyvenimą. Praėjusį penktadienį Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetai už uždarų durų pritarė tolimesniam Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų siuntimui neefektyviai Graikijos vyriausybei. Tuo metu latviai, vokiečiai, dar bent pusė Eurozonos narių kompromisą dėl Graikijos tvirtins nacionaliniuose parlamentuose. Šiose šalyse parlamentai taip pat atostogauja, tačiau rinksis į neeilines sesijas spręsti dėl valstybės indėlio į vienos didžiausių krizinių situacijų euro zonoje sprendimą“, - trečiadienį vykusioje diskusijoje apie Graikijos skolos finansavimą klabėjo A. Guoga.

REKLAMA

Jis pabrėžia, kad Graikijos gelbėjimo plane dalyvauti atsisakė Danija ir Didžioji Britanija.

„Mes nenorime pripažinti, kad graikai turi savo kultūrą, kitokį mąstymą ir jie nesikeis. Bijau, kad šiaurės Europos šalių kultūroms suprantamos reformos nebus įgyvendintos pietų kultūros šalyje. Arba reikės nurašyti skolą. Arba išeiti iš eurozonos ir prisiimti nuostolius tiems, kurie skolino“ – prognozuoja politikas.

Didžiulės graikų išlaidos

Prieš gaudama gelbėjimo paketą Graikija turi pradėti vykdyti reikšmingas reformas, o tarp jų yra pensijų mažinimas. Pasak A. Guogos graikai pensijoms skiria apie 17 proc. BVP, Lietuva - apie 7 proc. „Stengiuosi Europos Parlamente kuo dažniau transliuoti - kiek lietuviai gauna pensijų, kiek latviai ir estai. Pamatėme, kad net tų šalių pensijas sudėjus gaunasi dvigubai daugiau nei graikijų pensijos“, - pasakoja jis.

Lietuvos Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, teigia, kad Graikija beveik pusę amžiaus gyvena išlaidavimo režimu ir tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl šalis susiduria su nemokumu.

„Graikų problema yra paprasta ir banali, su tuo mes susiduriame kiekvieną dieną, nes visi iš mūsų esame pasiskolinę. Visi norime gyventi geriau, tad skolinamės, nes neturime visiems norams patenkinti pinigų. Čia yra labai žmogiška problema. Pas graikus yra ta problema - politikai prisiskolinę, nes nori būti geri visiems“ – pastebi jis.

Anot Ž. Šilėno šalies politikai dalija mokesčių mokėtojų pinigus įvairioms grupėms, tačiau išlaidų nepaskirsto pagal būtinybę.

REKLAMA

„Apie 90 procentų graikų išeina anksčiau nei yra oficialus pensijos laikas. Tai reiškia išlaikomi iš mokesčių mokėtojų. Kai kurie karininkai, valstybės tarnautojai įsigudrina išeiti į pensiją 45 metų. Kirpėjos - 50-ies metų. Oficiali priežastis - pavojingas darbas su chemikalais“, - atskleidžia ekspertas.

Kiek kainuos Lietuvai?

Šiuo metu Graikijos skola sieka daugiau nei 300 mlrd. eurų, o šiuo metu šalis prašo daugiau nei 80 mlrd. eurų paramos iš Europos stabilumo mechanizmo fondo. Lietuva, prisijungusi prie euro zonos, taip pat moka įmokas šiam fondui, taigi prie Graikijos gelbėjimo prisiseda visi mokesčius mokantys lietuviai.

„Padalinus apie 340 mlrd. eurų skolą iš eurozonoje gyvenačiųjų skaičiaus sudaro apie 1000 eurų suma, kuri tenka kiekvienam eurozonos gyventojui. Bet galvojant, kad kūdikiai, socialiai išlaikomi žmonės, bedarbiai, kiti nemoka mokesčių, tuomet vienam mokesčių mokėtojui tenka apie 3000 eurų graikų skolos. Taigi dabar mes kalbame apie papildomus dar virš 80 milijardų eurų. Tai reiškia dar papildomus 700-800 eurų per metus dirbančiam Eurozonos žmogui. O Graikija yra tik 2 procentai visos Eurozonos ekonomikos. Taigi kiekvienas mokesčių mokėtojas eurozonoje turėtų mokėti tuos 700-800 eurų, kad išlaikytų 2 proc. užimančią Eurozonos ekonomiką“, - skaičiuoja M. Huettingeris.

Visgi, jis turi gerų žinių pensininkams.

„Su visa derama pagarba jūsų amžiui - tai ne jūsų problema, tai jūsų vaikų problema. Nes Graikijos skolos bus pradėtos mokėti už 20 metų. Kai jūsų vaikams reikės pensijos, neturės pinigų pensijoms. Kodėl politikai tai daro ir viską stumia į priekį? Nes jų tuo metu irgi nebus. Kodėl dabar nepasakome Graikijai, kad jie turi išeiti? Nes visi politikai, kurie sakė, kad yra gerai investuoti į Graikija, duoti pinigų, jie turėtų prisipažinti, kad tai buvo išpūstas burbulas. Taigi ši problema yra žmonėms mano amžiaus ir jūsų vaikams bei anūkams“, - prognozuoja ekspertas.

REKLAMA

Problema neišsprendžiama

Jau dabar ekspertai prognuozuoja, kad Alexio Tsipro vyriausybė susidurs su gyventojų pasipriešinimu, mat reformos yra tikrai drastiškos. Ž. Šilėnas teigia, kad graikai turi pasiruošti kardinaliam gyvenimo stiliaus pasikeitimui.

„Graikams reikia persitvarkyti. Tai bus skausminga. Dalis žmonių praras darbą. Tiems žmonėms, kurie rūpinasi ežeru, kurio nebėra, turės susirasti darbus, kurie kažką kuria žmonėms, kuria pridėtinę vertę. Tie, kurie išeina į pensiją 45 metų, turės išeiti vėliau, kaip kiti Eurozonos šalių narių piliečiai. Tą reikia padaryti, nors tai yra skausminga. Mes galime juos užjausti, kad jiems sunku. Bet lygiai taip pat turime pasakyti, kad taip tęstis, kaip iki šiol tęsėsi, nebegali. Tai būtų žmogiška ir teisinga“, - sako jis.

Tuo tarpu M. Huettingeris spėja, kad problemos tikrai pasikartos ir sulauksime dienos, kai Graikija prašys ketvirtojo pagalbos paketo.

„Mes žinome, kad vieną dieną Graikija tikrai bankrutuos. Bet ES tikisi, kad po dviejų metų, kai Graikijai vėl reikės pinigų, laikai bus geresni ir šalys, kaip Ispanija ir Portugalija nebus taip smarkiai paveiktos krizės. Tai šie 85 milijardai eurų yra kaina laimėti daugiau laiko. O po dviejų metų mes vėl turėsime daugiau pinigų. Tikrasis klausimas, kada mes turėsime sustabdyti papildomų pinigų davimą. Nes kainos Graikijoje yra per aukštos ES. Nėra jokio scenarijaus, kad Graikija gali atsigauti ir pasiekti ekonominio augimo. Tikriausiai pasakykime viso gero 252 milijardams eurų dabar. Tai yra pigiau nei pasakyti viso gero dar 85 milijardams eurų dar ir vėliau“ – svarsto ekspertas.  

Sem
2015-07-17 12:06:44
KODEL Anglija, Danija ATSISAKO DALYVAUTI, o LIETUVA - NE???
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
virga 2015-07-17 14:59:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
gal galit pone PREZIDENTE paskolyt man milijona o paskui visa prezidentura JUMS atiduos nes as irgi noriu graziai amziu nugyvet nes pensijos gaunu tik147 eu tai kodel visi turim graikija gelbet cia buvo tik palyginimas mano noru ir GRAIKIJOS   ATSAKYTI
Sem 2015-07-17 12:06:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
KODEL Anglija, Danija ATSISAKO DALYVAUTI, o LIETUVA - NE???    ATSAKYTI

Top Video

Kosinčia keleive pasiskundęs autobuso vairuotojas po savaitės mirė nuo koronaviruso
DABAR RODOMA
Kosinčia keleive pasiskundęs autobuso vairuotojas po savaitės mirė nuo koronaviruso
DABAR RODOMA
Farai. Tokio veikėjo „Farai“ jau seniai nefiksavo: epizodas virto tikra tragikomedija
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
REKLAMA
Bankomatas (nuotr. Fotodiena.lt)
Dėl šalyje paskelbto karantino mažėja atsiskaitymas grynaisiais –  išgryninimo operacijų skaičius bankomatuose Lietuvoje kovą, palyginus su vasariu, nukrito 15 proc., rodo ...
Užimtumo tarnyba (Fotodiena/Kristupas Kolodzeiskis)
Paklausiausiomis profesijomis Lietuvoje buvo statybininkai bei pardavėjai – jiems darbo pasiūlymų kovą buvo daugiausiai, skelbia Užimtumo tarnyba.  Į paklausiausias ...
saulės elektrinė (nuotr. SCANPIX)
Skatinant gaminančių vartotojų plėtrą, šiemet bus paskelbta naujų kvietimų kreiptis dėl paramos saulės elektrinėms įsirengti, taip pat spartinama ir kompensacijų išmokėjimo ...
Lietuvos bankas Vygintas Skaraitis/Fotobankas
Lietuvos bankas nurodė užblokuoti interneto svetaines bitcoins-era.net ir marketssoft.net, nelegaliai siūlančias ir reklamuojančias investicines paslaugas. Sprendimas ...
Asociatyvi nuotrauka (Vytautas Liaudanskis)
Tik prasidėjus karantinui Valstybinė darbo inspekcija ne kartą įspėjo darbdavius, kad dabartinė situacija nėra priežastis atleisti darbuotojus. Visgi praėjus beveik ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų